Erika Vitulskienė: „Kaip ir visos, noriu atrodyti tinkamai ir pirmiausia sau patikti“
„Net nustebau, kiek palaikymo ir susidomėjimo sulaukė žinia, kad pradedu kurti drabužius apvalioms moterims. Vadinasi, tai nėra vien tik mano problema...“ – neslepia operos solisto Merūno Vitulskio žmona ir vadybininkė Erika VITULSKIENĖ (29), nusprendusi atidaryti savo vardo mados namus.
Iš kur apskritai tokia svajonė?
Labai seniai apie tai galvojau, tik vis nebuvo laiko, gal pasiryžimo trūko. Mindžiukavau, vienoje vietoje trepsėjau... O mintį tokią, aišku, padiktavo mano viso gyvenimo rūpestis. Beje, ir daugumos moterų rūpestis – ką apsirengti. Tik mano problema didesnė dėl to, kad aš negaliu tiesiog nueiti į parduotuvę ir nusipirkti drabužių. Ten paprasčiausiai nerandu nieko sau tinkančio. Tiesą sakant, tai mane jau kurį laiką labai slėgė. Gerai, kad nemažai keliauju, tai galiu užsienyje apsipirkti. Neretai kreipdavausi ir į siuvėjas, nes būti žinomo vyro žmona reikia tam tikrų pastangų, – mes dažnai keliaujame, esame kviečiami vakarienės, todėl ir mano apranga turi būti atitinkama. Bet jei, pavyzdžiui, mane šiandien vakare pakviestų į kokį nors renginį, duotų kredito kortelę ir lieptų eiti suknelės pirkti, patikėkite, iš Lietuvoje esančių parduotuvių grįžčiau tuščiomis rankomis.
O gal esi tiesiog labai išranki?
Nepasakyčiau. Kaip ir visos, noriu atrodyti tinkamai ir pirmiausia sau patikti. Taip, atrodo, pilna parduotuvėse kelnių, bet užsimovusi vienas aš atrodau kaip šešiasdešimties, kitas – kaip įsispraudusi į paauglišką drabužį. Lieka trečias variantas – drabužiai, kaip beformiai bulvių maišai, kuriais negalima pabrėžti net ir tų privalumų, kuriuos turiu.
Lengvai galiu nupasakoti visas dabar populiariausiose mūsų parduotuvės esančias kolekcijas. Nes mums, stambioms panelėms, apsipirkimas reiškia didžiausią konkurenciją. Jei nors pusdienį pavėlavai, kai buvo iškabintos naujos prekės, tada viskas – apie ką nors gražesnio gali pamiršti. Didesnių dydžių drabužius išperka pirmiausia, paprastai lieka kaboti visi S ar XS – patys mažiausi. Aš atmintinai galiu pasakyti, kokioje parduotuvėje kokia kolekcija, kur dar kartais būna didesnių dydžių drabužių ir kur tokių niekada neatveža, kur kokybiški, o kur visiškas šlamštas. Tarkime, yra parduotuvių, kurios prekiauja ir didesnių dydžių drabužiais, bet medžiaga kelnėms ar sijonams naudojama tokia pati, kaip ir mažų dydžių. Tačiau mums tai netinka – medžiagos storis turi būti tinkamas, kirpimai truputį kitokie.
Na, visada atsiras, kas patars lieknėti ir atitikti parduotuvių standartus...
„Nereikia tiek nusišerti, kad netilptum...“ – tokiais komentarais esu buvusi ne kartą pardavėjų išlydėta iš parduotuvės. Jei dabar tai išgirsčiau, tikrai rasčiau ką atsakyti, bet anksčiau, paauglystėje, kai pati dar labai kentėjau dėl savo kūno formų, tiesiog nuleisdavau galvą ir išėjusi iš parduotuvės apsiverkdavau. Dabar aš myliu save tokią, kokia esu, ir noriu rengtis taip, kad atrodyčiau gražiai. Kai apsivelku tinkantį drabužį, iškart labiau savimi pasitikiu, jaučiuosi laiminga, tvirta.
Kas visgi būtent dabar tave paskatino imtis tokio verslo?
Paskutinis lašas buvo neseniai įvykusi fotosesija. „Plius size“ fotosesija irgi sena mano svajonė. Bet ji daug metų buvo giliai užkasta ir tik Merūnas ją težinojo. Neseniai nusprendžiau pabandyti: pradėjau ieškoti „plius size“ panelių, kurios dalyvautų šioje fotosesijoje. Ir... niekas nesutiko! „Oi ne, paskui pikti žmonės komentuos...“ – išgirdau daugybę tokių atsakymų.
Sutiko tik dainininkė Valerija Iljinaitė. Mes drauge ir nusifotografavome. O kai buvo paviešintos nuotraukos interneto portaluose, į feisbuką gavau labai daug žinučių, jose – palaikymas, meilė, padėkos, kad išdrįsome. Tada supratau, kad laikas įgyvendinti ir drabužių apkūnioms moterims svajonę. Kaip mokėjau, per tris dienas pripiešiau drabužių eskizų, per savaitę supirkome tinkamas medžiagas. Viską rinkau taip, kaip kad sau daryčiau. Aišku, nesu vienas karys mūšio lauke – dirbu su profesionalia dizainere Olesia Less.
Galėjai pasirinkti lengvesnį kelią – vežtis didesnių dydžių drabužius iš Turkijos, Lenkijos ir Lietuvoje prekiauti. Pelnas, ko gero, būtų didesnis.
Taip nedariau todėl, kad noriu kurti išskirtiniams figūrų tipams, o ne perpardavinėti drabužius.
Sakai, kursi pagal save, tačiau tavo stiliaus drabužiai kitokio apvalumo moteriai gali visai netikti.
Būtent todėl kolekcijos drabužiai atitiks keturis moterų figūrų tipus – obuolys, kriaušė, smėlio laikrodis ir stačiakampis. Puikiai žinau, kad apkūnios moterys būna labai skirtingų formų, ūgio. Drauge su dizainere piešiame drabužių eskizus, svarstome, koks ilgis ir stilius geriausi, deriname detales, kas tiktų, o kas gal kaip tik per daug išryškintų nepageidaujamas sritis. Kartais net pabundu su mintimi – šitai suknelei reikia petuką nuleisti, o šitai dar kvarbatką uždėti... Noriu puošti apkūnias moteris, noriu, kad drabužis suteiktų joms daugiau pasitikėjimo ir džiaugsmo. Nes kiek pasitiki savimi, kiek sugebi draugauti su savimi ir mylėti save, tiek esi graži.