Erika Žėkaitė-Vaišnienė: Keliauti su vaiku? Taip! Patarimai, vykstantiems į kalnus
Būna, žmonės bijo susilaukti vaikų, nes labai stipriai pasikeis gyvenimas. Bijo neberasti laiko sau, kelionėms, pramogoms. Ir tikrai – susilaukus vaiko gyvenimas pasikeičia, kartais taip netikėtai stipriai, kad neaišku, ko labiau gaila: savęs ar to vaikelio. Visgi vaikai kelionėms netrukdo. Lengva pasakyti, ar ne?
Be abejo, tai priklauso nuo požiūrio, nuo lūkesčių, nuo įpročių ir pomėgių. Ir netgi nuo finansinės padėties. Tačiau jeigu norisi – su vaikais keliauti verta ir netikėkit, jei kas nors sakys: „mažas, nieko neprisimins, kam tu jį visur tampaisi?“.
Aplinką tyrinėjantys vaikai noriau mokosi, yra motyvuoti ir drąsiau žengia į naujas vietas. Tik nepagalvokit, kad dėl to būtina keliauti už jūrų marių. Keliauti galima ir į greta esantį mišką. Svarbiausia – nauji potyriai, atsipalaidavę ir žaidimams pasiruošę tėvai, buvimas lauke.
Mes, kaip tikri savanaudžiai tėvai, vežamės vaikus visur, ir į kalnus. Na, negi sustabdysi savo pomėgius vien dėl to, kad susilaukei vaikų? Juokas juokais, bet kalnai vaikams patinka, o tėvams ten tiek reikalų, kad aš dažnai juokauju: „jeigu jums sunku sėdėti su mažamečiais vaikais dviejų kambarių bute – vežkitės juos į aukštikalnes. Tada buvimas bute atrodys vieni juokai“.
Pasidalinsiu keliais patarimais, kaip galima keliauti į kalnus su vaikais kiek įmanoma saugiau, patogiau ir paprasčiau.
Pirmiausia – pasirinkite įveikiamą maršrutą. Jeigu lyguma su kūdikiu