Gydytoja E.Žėkaitė-Vaišnienė: kam skirtas priėmimo-skubios pagalbos skyrius ir kada į jį nevažiuoti

Erika Žėkaitė-Vaišnienė / „PhotoBAL“ nuotr.
Erika Žėkaitė-Vaišnienė / „PhotoBAL“ nuotr.
Erika Žėkaitė-Vaišnienė, vaikų ligų gydytoja, „Mamytologijos“ autorė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Žmonės kartais piktinasi medikų darbu, o medikai piktinasi neatsakingais pacientais. Turbūt, tai neišvengiami dalykai bet kurioje pasaulio šalyje. Visgi viena esminių problemų, su kuria tenka susidurti man, dirbant vaikų priėmimo skyriuje, tai žmonių (galbūt visai nepiktybinis) nesuvokimas, kas ta skubi pagalba ir kam ji skirta.

Pasitaiko, kad žmonės piktnaudžiauja skubios pagalbos-priėmimo skyriais ir kai jiems užsimenama, kad už pagalbą, kuri bus suteikta nesant skubios pagalbos indikacijų gali tekti susimokėti – natūraliai reakcija būna stipri, arši ir visada nuskamba frazė: „o tai už ką aš mokesčius moku?“.

Mokesčius mokame visi, gydytojai juos moka taip pat, bet jei dalis mano mokesčių buvo panaudoti kelių tiesimui – aš juk neturiu reikalauti, kad kelyje Kaunas-Vilnius kelio atitvarai būtų padengti deimantais? Visur turi būti logika, racionalus mąstymas ir kultūra, visų pirma.

Naudinga žinoti, kad yra keturios skubiosios pagalbos kategorijos ir ties kiekviena jų nurodoma, per kiek laiko žmogus turėtų sulaukti pagalbos.

Pirma kategorija –

pagalba suteikiama nedelsiant. Tai gali būti užspringęs,