Erudito licėjaus direktorius N. Pačėsa: „Patirtiniai elementai gali padidinti mokymosi efektyvumą“

Kaune atidarytas 2016 metais, Erudito licėjus dabar vienija beveik 400 sumanių, išskirtinių ir unikalių asmenybių net iš 10 pasaulio šalių, o nuo 2020-ųjų rugsėjo jis duris atvers ir Vilniuje.

Šioje privataus pradinio ir pagrindinio dvikalbio ugdymo mokykloje formuojamas unikalus ugdymo turinys ir metodikos, tarpusavyje derinant nacionalinę bei pasaulyje vertinamas akredituotą tarptautinę Kembridžo ir Tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo programas. Licėjuje didelis dėmesys skiriamas matematikai, kalboms, mąstymo bei emocinio intelekto ugdymui, sveikai gyvensenai ir technologiniam sumanumui.

Apie tai, kodėl jaunajai kartai būtinas įtraukus, aktyvus ir patirtimi grįstas mokymasis, – pokalbis su mokyklos vadovu, buvusiu ISM universiteto rektoriumi Nerijumi Pačėsa.

Kuo ypatinga Z karta? Sakoma, kad ji – nedėmesinga, nekantri ir kad mokytojams tai – tikras iššūkis.

Z karta yra viskuo aprūpinta ir daugelį savo poreikių gali patenkinti lengvai ir greitai. Tai formuoja ir moksleivių elgseną mokykloje.

Ši karta nemato prasmės dėti pastangų ir vargti, siekiant gauti žinių. Todėl tradicinėse mokyklose susiduriama su tokiu reiškiniu kaip moksleivių dėmesio stoka, sunkumas susikoncentruoti, padidėjęs jautrumas.

Be to, Z karta kvestionuoja tai, kas jai atrodo neprasminga. Jai neužtenka žinoti, kad reikia, nes tėvai liepė. Ji nori prasmingesnių atsakymų – kaip tai, ko mokausi šiandien, galėsiu pritaikyti iš karto, realiame gyvenime.

Kokie metodai skatina didesnį mokinių įsitraukimą pamokose? Kokių rezultatų jie leidžia pasiekti?

Jeigu reikėtų išskirti vieną iš pagrindinių, tai būtų tyrimai. Vykdydami įvairius eksperimentus, informaciją moksleiviai įsisavina per patyrimą. Jie stebi pasirinktą reiškinį, jį fiksuoja, aprašo ir galiausiai pateikia savo išvadas.

Taip pat inicijuojame ilgalaikius, kompleksinius ir komandinius projektus, kurie leidžia ugdyti bendras kompetencijas – gebėjimą dirbti kartu, imtis iniciatyvos, spręsti uždavinius, ieškoti kompromisų. Tai skatina ne tik jaunų žmonių sąmoningumą, bet ir atsakomybės jausmą, kuris kyla iš įsitraukimo ir motyvacijos.

Labai svarbus patirtinio mokymosi rezultatas – gebėjimas mąstyti kritiškai ir kūrybiškai. Atlikdami užduotis, kurios neturi aiškaus apibrėžimo, moksleiviai kuria savo metodus bei sąvokas. Svarbu pabrėžti, kad toks mokymosi procesas skatina ir pilietiškumą – verčia domėtis klausimais, kurie rūpi ir pasauliui, pavyzdžiui, kaip padėti senoliams, sumažinti klimato kaitą ir taip toliau.

Kartu su šiais naujais metodais keičiasi ir mokytojo vaidmuo?

Taip, mokytojas nebėra tik informacijos šaltinis, kaip buvo įprasta anksčiau. Pirmiausia jis moko mąstyti. Pamokos metu mokytojas atlieka moderatoriaus vaidmenį – skatina polemiką, valdo grupės dinamiką.

Mokytojo siekis – atrasti būdą, kaip mokymosi turinį susieti su praktika. Jeigu pamokos temą galima išdėstyti už mokyklos ribų, pavyzdžiui, muziejuje, parke ar kavinėje, atitinkamai ir pasirenkama erdvė, kur kontekstas mus priartins prie realybės.

Keičiantis pamokos pobūdžiui, veikiausiai turi keistis ir mokyklos aplinka?

Taip, tokiam ugdymui organizuoti būtinos ergonomiškos klasės, kur baldai būtų pritaikyti komandiniam darbui. Reikia ir priemonių, kurios atlieptų šiuolaikinį gyvenimą. Pavyzdžiui, kiekvienoje Erudito licėjaus klasėje įdiegti interaktyvūs ekranai, naudojama daug elektroninės mokymosi medžiagos, mokykla turi nuosavą 3D spausdintuvą.

Žinoma, svarbu turėti daug užklasinių, daugiafunkcių erdvių. Taigi, turime specialias minkštasuolių ir grupinio darbo zonas, kompiuterių klasę, biblioteką, kur moksleiviai gali atlikti užduotis, dirbdami pavieniui arba komandomis.

Daugiau apie Erudito licėjų ir jame organizuojamą ugdymo procesą galite sužinoti lapkričio 22–23 dienomis LITEXPO vyksiančioje parodoje „MOKYKLA 2019“ arba www.erudito.lt.