Esate užkietėjusi pelėda? Kalta gali būti genų mutacija

Ankstyvas rytas / Vida Press nuotr.
Ankstyvas rytas / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Jei esate vadinamieji naktiniai paukščiai: sunku keltis anksti ryte, o iki nakties baladojatės ir nenorite eiti miegoti, kaltas gali būti ne netinkamas gyvenimo būdas, o... genai. Kaip gerai, kai yra, ką apkaltinti!

Kaip teigia Rokfelerio universiteto (Niujorkas, JAV) tyrėjai, „pelėdos“ gali būti mutantai. T. y. tendencija būti aktyviems vėlyvą metą gali būti susijusi su genų mutacija. Pastebėta, kad daugumos tų žmonių, kurie yra energingi vėlai vakare ar naktį, genas „CRY1“, atsakingas už vidinio laikrodžio mechanizmo kontrolę, yra pakitęs. Vidinio laikrodžio ciklas yra ilgesnis nei paprastų žmonių, ir tai skatina išlikti gyvybingus ir nenorėti miego ilgesnį laiką.

Vadinamųjų pelėdų pasaulyje yra daug, ir tai yra sunkiai suderinama su įprastu darbo ir miego ritmu. Jei pelėda neturi galimybės keltis vėliau, o gulasi sau įprastai, t. y. vėlai, ilgus metus gali kentėtis dėl miego trūkumo. Arba turi išmokti perprogramuoti savo organizmą.

Jeigu kada svarstėte, kodėl negalite užmigti anksti ir kodėl jums taip sunku atsikelti ryte, galite nuraminti save, kad tai tikriausiai ne jūsų kaltė. Užkietėjusių „pelėdų“ sindromas yra mokslininkų priskiriamas prie miego fazių sutrikimų, tokių kaip nemiga ar narkolepsija. Skirtingais duomenimis, minėtas vidinio laikrodžio miego sutrikimas kamuoja nuo 0,2 iki 10 proc. visos populiacijos.

Beje, tyrimas, kurio pagalba buvo išsiaiškinta geno mutacija, buvo įdomus. Grupė savanorių turėjo dvi savaites praleisti patalpose, kur buvo neatskleidžiama, kiek dabar valandų ir t. t. Tyrėjai matė, kad dauguma žmonių intuityviai reguliariai valgė ir miegojo, tačiau atsirado žmogus, kuris viską darė – t. y. ėjo miegoti ir valgyti – vėliau nei kiti.

„Melatonino lygis daugumai žmonių pradeda kilti maždaug devintą-dešimtą vakaro. Tačiau tam žmogui taip nutikdavo tik apie antrą-trečią valandą nakties“, – teigė Rokfelerio Genetikos laboratorijos vadovas, tyrimo vyr. autorius Michaelis W. Youngas.

Kai buvo ištirtas minėto žmogaus DNR, paaiškėjo, kad jo „CRY1“ genas yra mutavęs. Šio geno pakitimų vėliau buvo rasta ir ištyrus to žmogaus šeimą. Jie irgi turėjo miego fazių sutrikimų. Toliau tuo besidomėdami, mokslininkai atrado, kad ši mutacija linkusi dominuoti, gali būti paveldima ir gali sukelti miego sutrikimų.

Tyrimo duomenys buvo paskelbti „Cell“.

Beje, kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogaus vidinis laikrodis yra per ankstyvas, nei įprasta visuomenėje. T. y. kai žmogus nori eiti miegoti ir keltis daug anksčiau nei dauguma.