Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid paviešino tokią nuotrauką, kad lietuviai ėmė pavydėti kaimynams
Džinsai, sportbačiai, nė lašo makiažo, bet kaip susegti plaukai – tokiu atsipalaidavusios Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid (47) vaizdu socialiniuose tinkluose mėgavosi ne vienas lietuvis. Dažnas apgailestavo, kad Estijos vadovės įvaizdis labai toli nuo mūsų šalies politikų.
Estijos prezidentė atostogų nuotaika alsuojančią nuotrauką socialinėje paskyroje palydėjo žodžiais, kad gera mėgautis daugiau nei 200 metų veikiančiu Vilsandi švyturiu.
Kersti Kaljulaid stebino nuo pat rinkimų 2016 m. spalio mėnesį, kai ją išrinko Estijos parlamentas – moteris surinko 81 balsą iš 98-ių.
Tai pirma šalies istorijoje prezidentė moteris ir jauniausias asmuo, užėmęs šį postą. Ji – nepartinė, tik keletą metų (2001–2004) buvo prisijungusi prie konservatyvios partijos „Tėvynė“.
Estijos parlamento narys Igoris Griazinas taip yra sakęs apie šalies vadovę: „Estija visuomet turi patį geriausią prezidentą iš galimų (Kersti Kaljulaid pastaruosiuose rinkimuose buvo vienintelė kandidatė, – aut.past.). Protinga, kukli, graži. Daugiau nei kompetetinga ekonimistė. Puikus saiko ir stiliaus jausmas. Tarp kitko, būtent dėl tų savybių liaudis jos nebūtų išrinkusi“.
Kersti Kaljulaid baigė biologijos studijas Tartu universitete, jame įgijo ir verslo vadybos magistro laipsnį. Dirbo „Hansapank Market“ investicinės bankininkystės skyriaus projektų vadove. Netrukus tapo tuomečio Estijos premjero Marto Laaro patarėja ekonomikos klausimais.
Nuo 2004 m. Kersti Kaljulaid dirbo Europos Audito Rūmuose – Europos Sąjungos institucijoje, kuri kontroliuoja Bendrijos lėšų panaudojimą.
Kersti Kaljulaid iš pirmos santuokos turi dukrą ir sūnų, antrą kartą ištekėjusi už Georgi-Rene Maksimovski susilaukė dar dviejų sūnų. Jauna šalies prezidentė – jau ir močiutė.
Estijos leidinys „Eesti Ekspress“ rado keletą mažai žinomų faktų apie šalies prezidentę.
Aistringa ornitologė. Studentiškais metais Kersti Kaljulaid priklausė Studentų mokslininkų asociacijai, kurios specializacija – ornitologija. „Apie baltabruvio strazdo ir strazdo giesmininko veisimosi ypatumus“ – taip vadinosi išsamus straipsnis žurnale „Eesti Loodus“, kurį Kersti Kaljulaid, dar būdama moksleivė, parašė kartu su kolega.
Nuodėmė. Mažytę dėmelę vis dėlto galima įžvelgti prezidentės biografijoje. 1995 m. balandžio 1 d. policija užfiksavo du pažeidimus, kuriuos padarė Kersti Talvik „ГАЗ 24-10“ – vairuotoja neturėjo pasiėmusi vairuotojo pažymėjimo ir buvo šiek tiek išgėrusi. Tuometinė Kersti Talvik ir yra Kersti Kaljulaid.
Gyvenimo partneris. Pirmą kartą ji buvo ištekėjusi už Taavi Talvik. 2002 m. ponia Kersti „Postimees“ leidiniui prasitarė, kad išaugo šią santuoką: „Nemanau, kad tai katastrofa, jei neišeina visą gyvenimą pragyventi su vienu žmogumi“.
Ryšis su slapta tarnyba. Taavi Talvik tuo metu užėmė aukštas pareigas slaptoje tarnyboje „Valitsusside“, kuri užsiėmė valstybinių įstaigų ryšiais , radioelektronine žvalgyba. 2001 m. ši įstaiga buvo performuota į Informacijos departamentą.
„Eesti Ekspress“ duomenimis, antrasis prezidentės vyras Georgi-Rene Maksimovski dirba ar dirbo Informacijos departamente arba yra su juo susijęs. Pati Kersti Kaljulaid patvirtino, kad jos vyras užsiėmė slaptu darbu. Vėliau prezidentės komanda patikslino, kad jos vyras dirbo Valstybinių fondų įstaigoje, todėl turėjo leidimą prie slaptų valstybinių dokumentų. Bet kokiu atveju apie slaptas prezidentės vyro pareigas galima tik spėlioti, nes Informacijos departamento darbuotojai, pradėdami veiklą, gauna naują vardą.
Laimėjo sportbačius. Apie dabartinį prezidentės vyrą žinoma tai, kad jis 2002 m. bėgimo varžybose ASICS laimėjo sportinius batelius.
Nematomas priešas. Kai Kersti Kaljulaid reikėjo paramos Estijos parlamente, prieš ją nukreiptą veiklą vystė buvęs kolega Erik-Niiles Kross, nors jis tą neigia. Kalbama, kad tarp jų kažkas nutiko tuomet, kai Kersti Kaljulaid dirbo premjero Marto Laaro patarėja 1999-2002 m. 2001 m. šalies premjeras atleido Erik-Niiles Kross iš savo komandos, priežastis – darbui skirtos kredito kortelės naudojimas asmeninėms reikmėms, nors oficiali priežastis – įtartini geležinkelių privatizacijos veiksmai. „Eesti Ekspress” neįvardytas šaltinis teigė, kad būtent Kersti Kaljulaid premjerui patarė „atsikratyti spekuliantų“. Iš tų laikų priešprieša neva tęsėsi iki prezdiento rinkimų.
Mėgsta humorą. Kersti Kaljulaid kandidatūros į prezidento postą ir paskyrimas įvyko labai greitai. Reformistų frakcijos atstovai jos klausė, ar yra pasirengusi tokioms aukštoms pareigoms. Kersti Kaljulaid prisipažino, kad dar nėra susipažinusi su visomis temomis ir pridūrė: „Apsimesiu tol, kol tai netaps tiesa“.
Klaida pavardėje. Istoriko Aad Must onomastikos duomenų bazėje (onomastika – lingvistikos šaka, kurios tyrimo objektas yra tikriniai vardai, – aut.past.) prezidentės senelio pavardė buvo užrašyta kiek kitaip – Kaljurand. Ši klaida buvo ištaisyta po to, kai Kersti Kaljulaid buvo išrinkta prezidente.