Ji nuo vaikystės žinojo, kuo bus, ir tam ruošėsi – atrodė, kad viskas ateis lengvai ir greitai. Bet buvo kitaip. Daug kartų po atrankų išgirdusi: „Ne, deja, jūs mums netinkate...“, aktorė Žygimantė Elena Jakštaitė su pagrindiniu Marijos vaidmeniu filme „Bėgikė“, renkančiame prizus tarptautiniuose festivaliuose, šovė į žvaigždes – kaip viena ryškiausių jaunųjų Europos aktorių pateko į Berlyno kino festivalyje pristatomą programą „European Shooting Stars“.
Eidama susitikti su jumis, išgirdau dviejų studenčių pokalbį. Viena ištarė: „Bet aš net nežinau, ar einu savo keliu!“ Jums buvo abejonių?
Nuo vaikystės žinojau: stosiu į aktorinį! Atrodė, buvau tam pasirengusi: muzikos mokykla, šokių būrelis, tėtis, aktorius ir režisierius Kęstutis Jakštas, daug metų vaidino pas Eimuntą Nekrošių, tai aš jo repeticijose ir užaugau. O paskui, įstojusi į Muzikos ir teatro akademiją, patekau į grandų rankas: kurso vadovas buvo Oskaras Koršunovas, scenos kalbą dėstė Nelė Savičenko, vaidybą – Darius Meškauskas.
Tikėjausi, kad man labai gerai seksis – juk ruošiausi ir, regis, nujaučiau, ko tikėtis. Bet po pirmo kurso ištiko krizė. Turėjau suprasti, jog reikia dar daug išmokti, nebuvau ypatingas talentas, man reikėjo dėti nemažai pastangų, teko ir už save pakovoti. Ir daug daug dirbti.
Su vyresniąja seserimi, Vilgaile Ona, kuri atrado savo pašaukimą tapusi lietuvių kalbos mokytoja, labai anksti ir labai tiksliai žinojome, kas mus traukia, ir atkakliai to siekėme. Abi esame stiprios asmenybės, labai skirtingos, tačiau artimos iki šiol, net jeigu mūsų nuomonės kartais išsiskiria.