„Etno Design“ kūrėjai Rūta ir Linas: „Kiekvienas rūtusėlis pasakoja vis kitą pasaką ar istoriją“
Šį savaitgalį „Daiktų viešbutyje“ vyko tradicinis kalėdinis daiktų turgus, kuriame vilniečiai ir miesto svečiai galėjo įsigyti kūrėjų ir dizainerių kurtų kalėdinių dovanų.
Įdomūs ir nuotaikingi „Etno Design“ darbai traukė smalsuolių akis, mat preciziškai smulkiai išpjaustyti drožiniai atrodė lyg nužengę iš pasakų. Nieko keisto, kad kiekvienas kūrinys iš tiesų turėjo po pasaką, kurią skelbė žmonėms.
Šių darbų kūrėjai Rūta ir Linas pasakojo, kad jų darbai – tai mažos medžiu kvepiančios dovanos, kurios telpa į delną ir labai gražiai prisitaiko prie gražios širdies žmonių gyvenimo.
„Kiekvienas rūtusėlis yra sūpuonėlis iš prigimties, nes jis labai mėgsta sūpuotis po lempa, ant eglutės ar lango. Tai gali būti ir magnetukas, kuris saugo raštelius, kuriuose parašytos meilės istorijos ar priminimai. Svarbiausia, kad kiekvienas iš jų turi po istoriją. Tokiu būdu mes linkime kitiems ir sau patiems, kad nepamirštume dovanodami daiktus dovanoti ir žodžius bei linkėjimus“, – apie netradiciškai skambančius dirbinius Žmonės.lt pasakojo rūtusėlių pasakų autorė Rūta.
Moteris kuria pasakas, o draugai pagal jos sukurtus personažus nupiešia rūtusėlius. „Žmonės dažnai klausia, kaip mes juos išpjaustome. Turiu prisipažinti, kad yra du būdai. Pirmas būdas – turime tokius stebuklingus bebrus, kurie gyvena užburtame miške. Mes kiekvieną rūtusėlį ištepame pagal piešinį medumi ir paliekame jiems per naktį. Kitą rytą susirenkame ir bebrų jau būna išgraužta toje vietoje, kur medumi patepėme. Antras būdas – jei bebrai nespėja išgraužti, tada pjaustome lazeriu“, – net techninius apdirbimo darbus į pasaką įpynė Rūta.
Moteris teigia, kad tai ne tik gera dovana draugams ir artimiesiems, bet ir užsieniečiams. Mat visos rūtusėlių pasakos išverstos į anglų, italų ir prancūzų kalbas.
„Etno Design“ taip pat sukūrė užrašų knygutes su lankstaus medžio viršeliais specialiai tiems, kruie gyvena mieste ir yra atitrūkę nuo gamtos. „Tikime, kad ji yra skirta šviesioms mintims. Viskas, kas joje užrašoma, gali kaip medis užaugti ir išsipildyti“, – pasakojo Rūta.
Paklausta, kaip gimsta tiek daug minčių ir istorijų, kūrėja nusijuokė, kad yra kilusi iš Klaipėdos, o ten visi gimsta su vėju. Turbūt jis ir pripučia į galvą tokių istorijų. „Tačiau, kad pasakos būtų tikros, man reikia jų išlaukti. Būna, kad mes nupiešiame rūtusėlį, kuris gali išlaukti net dvejus metus savo istorijos. Kai ji ateina, tai būna tie žodžiai, kurie yra verti istorijos“, – rodydama savo pasakų herojus sakė moteris.
Ar taip pat gimė ir šių drožinių vardai – rūtusėliai ir sūpuonėliai? „Sūpuonėlis yra veikėjas iš mano mėgstamiausios ukrainiečių pasakų knygos. Ten buvo toks Sūpuonėlis, kuris pergudravo slibiną. Labai gudrus berniukas. O rūtusėlį sugalvojo Linas. Kadangi aš kuriu šias pasakas, o jis turbūt tą dieną buvo labai įsimylėjęs, tai ir pavadino juos rūtusėliais“, – šį kartą gyvenimišką istoriją papasakojo Rūta.