„Paskaičiuojame... Trejos olimpinės žaidynės! Kaip ten sakoma? Trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas garantuoja. Tad lauksime Los Andželo, nors ir tikėjausi, kad tas trečias nemeluos“, – rankoje spausdamas dar ne olimpinį, bet Europos čempionato rungties ant skersinio aukso medalį juokiasi gimnastas Robertas TVOROGALAS (30).
Robertai, tai nėra pirmasis tavo medalis Europos pirmenybėse...
Tačiau jo kaina, atrodo, kuo toliau, tuo didesnė darosi (šypsosi). Pamenu savo pirmąjį Europos žaidynių medalį – tada ir pats nesidžiaugiau. Negaliu pasakyti, kodėl. O dabar labai džiaugiuosi. Tiesą pasakius, didžiausia džiaugsmo banga užliejo, kai patekau į finalą. Emocijos virte virė, bet finale jaučiausi ramus. Pats savęs nesupratau – pusvalandį po medalių teikimo ceremonijos buvo apėmusi neapsakoma euforija. Tai toks keistas jausmas, anksčiau nebuvau jo patyręs. Pajutau, tarsi labai sunkus akmuo būtų nuo pečių nukritęs, supratau, kad noriu namo (juokiasi).
Pailsėti ir vėl planuoti treniruočių?
Būtent! Taip jau esu įpratęs nuo vaikystės – jokių ekskursijų su bendraklasiais, mažiau laiko su kiemo draugais. Tuomet man rūpėjo tik salė...