Europos „Oskarus“ vedusi Aistė Diržiūtė – apie iš dangaus nukritusį pasiūlymą ir širdžiai brangią pažintį

„Vienintelė akimirka, kai patikėjau, kad tai vyksta, buvo vos užlipus ant scenos – atsisukau į partnerę ir pasakiau, kad dabar jau šiek tiek bijau. Nieko tokio, aš irgi, atsakė Anna, – linksmai pasakoja Aistė. – Reikia pripažinti, kad auditorija buvo labai sunki: režisieriai, aktoriai, prodiuseriai... Priešais sėdėjo vien žvaigždės – kitaip tariant, daug ego. Kad prisijaukintume, jas turėjome matyti kaip didelį dramblį kambaryje, kuriam reikia spardyti koją tol, kol pajudės. Ir galiausiai tai įvyko – antroje ceremonijos dalyje visi stojosi iš vietų, dainavo, kvatojo, džiaugėsi.“

Tie, kurie bent kartą yra susidūrę su Aiste, žino, kokią pozityvią energiją ji skleidžia. Galbūt todėl tą vakarą salėje neliko abejingų nuotaikingam vedėjų duetui. Aistė tikina neprisimenanti, kada anksčiau girdėjo tiek komplimentų, o dar iš kino industrijos milžinų!

Ji džiaugėsi savaitgalį užmezgusi ne vieną širdžiai brangią pažintį, artimiau susibičiuliavusi su pagrindiniu dramos „Kvadratas“ aktoriumi Claesu Bangu, o serialo „The End of the F***ing World“ žvaigždė Alexas Lawtheris net pakvietė pasisvečiuoti pas jį, kai tik lankysis Paryžiuje.

„Niekada nebūčiau galėjusi pamanyti, kad Juliette Binoche apkabins mane ir pasakys, jog buvau nuostabi. Po ceremonijos priėjau prie Juliette pasakyti, kad ji yra man – tikra deivė, o šji man ištarė: „Ne, tai jūs esate deivė. Koks nuostabus šou! Kokia graži suknelė!“ O Antonio Saura, ispanų prodiuseris, priėjo ir pasakė, kad lankėsi „Auksinių gaublių“ apdovanojimuose, daugybę kartų buvo „Oskarų“ ir Europos kino apdovanojimuose, bet nematė geresnio šou.“

Puikūs atsiliepimai – veiksmingiausias vaistas nuo vidinio perfekcionizmo, su kuriuo Aistė taip dažnai kovoja. Pagelbėjo ne tik scenarijus – apdovanojimų režisierius Dietrichas Brüggemannas paliko erdvės vedėjų improvizacijai, laisvei, ironijai ir žaismui, – bet ir asmeninė Aistės palaikymo komanda. Juostos „Jūsų Vincentas“ kūrėjai Dorota Kobiela ir Hughas Welchmanas, vos sužinoję, kad jų draugei patikėta vesti apdovanojimus, įsigijo lėktuvo bilietus į Berlyną, tą patį padarė ir Aistės mylimasis menininkas Germánas de la Fuente.

„Jis su mano dramomis kartu kovojo, – juokiasi Aistė. – Germánas sakė, kad pasibaigus renginiui pirmą kartą suprato, ką reiškia taip stipriai sirgti už savo žmogų. Jis visą renginį išgyveno kartu su manimi ir tik viskam pasibaigus pajuto palengvėjimą.“

Užgesus šviesoms ir išsijungus kameroms lengviau atsikvėpė ir pati Aistė. Europos „Oskarais“ vadinamų apdovanojimų vedėjos vaidmuo – didžiulė atsakomybė, kuriai pasirengti ji turėjo vos porą mėnesių, mat pasiūlymas vesti ceremoniją lietuvei nukrito tarytum iš dangaus.

Prieš ketverius metus per Berlyno kino festivalį, kuriame dalyvavo kylančioms žvaigždėms skirtoje programoje „European Shooting Stars“, Aistė įteikė savo rankomis darytą vizitinę kortelę vokiečių režisieriui Brüggemannui. „Po pusės metų gavau iš jo žinutę – nešė kelnes į valyklą ir rado mano vizitinę kortelę. Trumpai pabendravome, apsikeitėme kontaktiniais duomenimis ir viskas – daugiau susirašydavome tik gimtadienių proga. Tad kai šiemet Europos kino akademija parašė, ar sutikčiau būti vedėja, mane ištiko šokas. O kai pamačiau, kad apdovanojimų ceremonijos režisierius ir scenarijaus autorius yra Dietrichas Brüggemannas, tapo dar įdomiau, – pasakoja Aistė. – Pasirodo, kai jam pasiūlė režisuoti ceremoniją, jis pirmiausia pasakė, kad apdovanojimus ves Aistė Diržiūtė. Šeštadienį po ceremonijos Dietricho paklausiau: „Kodėl aš?“ „Nežinau, – prisipažino jis. – Tu tiesiog turėjai rankų darbo vizitinę kortelę. Supratau, kad su šituo žmogumi galima eiti į kalnus.“