„Euroviziją“ juoku užkariauti bandantis Paulius Šinkūnas: „Nepastebėjote, kad visi aplinkui verkia?“

Aistras kėlė ne tik grupės pavadinimas, jų įvaizdis, bet ir faktas, kad P.Šinkūnas uždainavo. Pramogų pasaulio žvaigždės Paulių puikiai pažįsta – jis jau dešimtmetį padeda atlikėjams kurti pasirodymų choreografiją. Bet štai, vieną dieną jis įgyvendino kelerius metus puoselėtą idėją – parašė dainos tekstą, subūrė komandą ir pradėjo dainuoti. Apie tokią avantiūrą iki pat pasirodymo „Eurovizijos“ scenoje nežinojo net daugelis P.Šinkūno draugų.

Pauliau, anksčiau padėdavote ruoštis atlikėjams „Eurovizijai“. Kaip sumąstėte pats dalyvauti?

Aš seniai mąsčiau, bet niekada nesiveržiau, nes aš tiesiog nedainuoju. O šios dainos jau labai seniai mano galvoje kirbėjo. Man labai keista, kaip nieks nenori su visais pasisveikinti. Atrodo, labai elementari idėja, bet pasirodo tuo pačiu ir originalumo joje yra labai nemažai.

Dirbu su atlikėjais ir man visada tenka klausyti jų dainavimo per repeticijas – kartais labai prasto, o kartais įspūdingai gero. Kai ruoši pasirodymo choreografiją, prievartiniu būdu išmoksti visą dainą, nes tau reikia sugalvoti, ką kuriame posmelyje, pragrojime daryti. Kiekvienoje dainoje yra daug dalykų yra ir visada nori nenori privalai juos išsianalizuoti. Aš esu įpratęs ir padainuoti su atlikėjais, kad jie suprastų, kur kokį žingsnį žengti, kada ranką pakelti. Taigi, buvo dešimt metų lavinimosi, nes visada stengdavausi išniūniuoti atlikėjui teisingą natą.

Kai jau sugalvojau, kad noriu bandyti keliauti į „Euroviziją“, nuėjau pas savo scenos partnerį Justiną. Ten bandėme dainuoti kažkokius muzikinius pratimus, bet jau antrą dieną jį sustabdžiau ir pasakiau: „Klausyk, man nereikia išmokti dainuoti, man reikia išmokti dainuoti vieną dainą, todėl sutelkime dėmesį į dainos tekstą.“

Vadinasi, nereikėtų tikėtis, kad nuo šiol tapsite dainininku?

Aš pats nesitikiu, kaip ir nelabai noriu, bet jau pasiūlymų turiu ne vieną. Kai atsiras pakankamai stiprus pasiūlymas, galbūt ir sutiksiu. Niekada negali nežinoti. Dar prieš pusmetį nežinojau, kad dainuosiu, tik vasarą susimąsčiau. Važiavau tuo metu žvejoti ir bevažiuodamas pradėjau skambinėti. Visi, kuriems pasakiau savo dainos idėją, sutiko padėti. Kai atvažiavau į žvejybos vietą, supratau, kad viską kaip jau ir suderinau.

Lygiai tas pats vyko prieš pasirodant antrą kartą „Eurovizijos“ atrankoje. Repetavau namuose vienas ir sugalvojau vaizdo klipo idėją. Trumpai sakant, jau netrukus filmuosim vaizdo klipą su didele komanda.

Kaip gimė tiek daug aistrų sukėlęs pavadinimas „Twosome“?

Klausiau, ar galima kaip nors angliškai pasakyti, kad būtų „Tie du“ arba „Čia tie du iš Lietuvos“. Norėjau, kad būtų juokinga. Tada mano pusbrolis ir pasiūlė pavadinti grupę „Twosome“.

Gimė jis pakankamai banaliai. Kai atėjo laikas registruoti dainą į „Eurovizijos“ atranką, pamačiau dvi skiltis: grupės pavadinimas ir dainos pavadinimas. Dainos pavadinimas nekėlė jokių abejonių, o grupės jokios juk nebuvo. Tad reikėjo jį greitai sugalvoti ir pirminis pavadinimas buvo visiškai kitoks – „Hell O“.

Prieš įrašinėjant dainą paprašiau pusbrolio, studijavusio anglų kalbos filologiją, patikrinti gramatiką. Tame pačiame faile buvo nurodytas ir grupės pavadinimas. Jis jį pamatė ir pasakė, kad nelabai supranta. Tą akimirką pradėjau suprasti, kad jis neveža, jis neįdomus. Klausiau, ar galima kaip nors angliškai pasakyti, kad būtų „Tie du“ arba „Čia tie du iš Lietuvos“. Norėjau, kad būtų juokinga. Tada mano pusbrolis ir pasiūlė pavadinti grupę „Twosome“. Daugiau nieko nebesvarsčiau, iš karto paskambinau „Eurovizijos“ rengėjams ir paprašiau pakeisti grupės pavadinimą. Jis prilipo ir iš karto atkreipė dėmesį.

Kodėl būtent Justiną pasirinkote scenos partneriu?

Praėjusiais metais jis dalyvavo projekte „Mes vieno kraujo“, kuriame aš dirbu choreografu. Per repeticijas Justinas pasakė frazę, kad nemoka šokti. Aš jam pasakiau, kad bet ką galiu išmokyti šokti. Po kelių savaičių aš jam pasakiau tokią užuominą, kad galbūt aš norėčiau kada nors dainuoti, o jis pasakė, kad gali bet ką išmokyti dainuoti. Kai nusprendžiau dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje, paskambinau Justinui.

Jūsų konkursinė daina „Hello“ – pokštas. Kodėl jums taip norisi juokauti?

Nepastebėjote, kad visi aplinkui verkia? Man asmeniškai tai yra taip nusibodę. Esu „Eurovizijos“ fanas nuo Ruslanos pergalės laikų. Žiūriu ją kiekvienais metais, net televizorių nusipirkau dėl „Eurovizijos“. Be krepšinio daugiau nieko nežiūriu per televizorių.

Lietuviai kuria puikią muziką, mūsų šalis turi puikių atlikėjų, bet verkimas į kamerą man yra iki gyvo kaulo nusibodęs. Dainininkai rauda toje scenoje, bando kurti dramas, kai žmonėms ir taip yra sunku, o čia dar reikia žiūrėti, kaip kas kenčia. Kai sugalvojau dainos idėją, bet dar neturėjau nei stilistikos, nei melodijos, susėdau su muzikos autoriumi Mario Kernn. Bandant apsibrėžti stilistiką aš jam pasakiau, kad man nesvarbu, kaip baigsis šis mūsų kūrybinis procesas. Man buvo svarbu tik tai, kad daina yra ne apie meilę ir ji privalo būti linksma.

Dainų ne apie meilę praktiškai nėra. Visi dainuoja apie meilę, dažniausiai – nelaimingą. Man nuo to jau bloga. Be to, visi dainuoja lyrines dainas. Nesakau, kad jos blogos, bet panašu, kad visi konkuruoja tarpusavyje dėl liūdesio. Pažiūrėkime, kiek šioje „Eurovizijos“ atrankoje yra linksmų dainų, kurios verstų šypsotis, pajudėti, gerai praleisti laiką ir pamiršti problemas. Be to, mūsų dainos idėja ir buvo tokia, kad kiekvienas žmogus norės šią dainą išgirsti bent vieną kartą, kad išgirstų, kaip jo kalba pasisveikinama, kaip yra ištariama.

Su daina pokštu Lietuvai kartą jau pasisekė. „LT United“ parvežta šešta vieta yra geriausias Lietuvos rezultatas. Ar tikėtumėtės analogiškos sėkmės?

Apie sėkmę tarptautinėje „Eurovizijoje“ niekada nemąsčiau. Būkime biedni, bet teisingi – jeigu jau mąstai, kad nugalėjai, turbūt jau nebesusikaupi ties darbu šiuo metu. Mano patirtis su šokiais tai byloja. Jeigu galvoji, kad jau laimėjai, vadinasi, tu esi pralaimėtojas.

Dirbu „X Faktoriuje“ ir su Andriumi Mamontovu konsultavausi dar prieš tai, kai visi sužinojo, kad dainuosiu. Tik du žmonės iš mano artimųjų rato žinojo, kad dainuosiu. Pirmas žmogus ne iš artimųjų, kuris tai sužinojo, buvo Andrius Mamontovas. Prašiau jo patarimų ir gavau labai daug. Vienas svarbiausių – nežiūrėti, ką daro kiti ir tiesiog nešti savo žinutę, būti užtikrintam tuo, ką darai, ir nežiūrėti, kas lyderiauja, o kas labai prastai pasirodė. Reikia tiesiog daryti savo darbą užtikrintai ir noriai. Tai vienas reikšmingiausių mano gautų patarimų, todėl visai komandai, kurią esu subūręs, tai kartoju. Mes turime eiti su viena žinute, neatsispyrę nuo kitų pasirodymų, konkurencinių pojūčių. Yra konkursinė įtampa tarp žmonių, bet mes stengiamės nuo jos atsiriboti ir kuo stipriau nešti savo juokingą žinią.

Tikiu, „Eurovizijoje“ svarbiausia yra palikti kažką atmintyje. Kas bus, jei tavęs neatsimins? Kas bus, jei nueisi su rauda? Kas bus, jei labai gražiai padainuosi labai gražią dainą? Juk tokių ten bus labai daug.

Bene didžiausias „Eurovizijos“ naujienų tinklapis wiwibloggs.com jūsų kūrinį prilygino vaikiškai dainai, o patį pasirodymą sutapatino su įkaušusių nepažįstamųjų karaoke bare. Ar tokie pasisakymai jus žeidžia?

Jeigu yra milijonas žmonių, yra milijonas nuomonių. Aš manau, kad visi turi teisę išsakyti savo nuomonę.

Jau esu susidūręs su Lietuvos didžiąja scena, buvau dėmesio centre „Lietuvos talentuose“. Žiūrimumas projekto buvo milžiniškas, o aš ten laimėjau antrą vietą – pralaimėjau Mikui, kuris grojo dantimis. Tuo metu, kai mano pasirodymo įrašą įkeldavo į „YouTube“, pasipildavo šimtai komentarų. Jie buvo ir labai blogi, ir labai geri. Dažniausiai labai geri neužsilieka atmintyje, o labai blogi palieka labai didelę žymę tavo psichologijoje, nusiteikime. Tuo metu buvau jaunesnis, o dabar aš ir visas mūsų kolektyvas turime daugiau patirties. Todėl tokie komentarai mums visiškai neturi įtakos, jie mūsų visiškai nežeidžia – tai tėra tų žmonių nuomonė.

Vieni mūsų pasirodymą mato kaip pasityčiojimą, o kiti mato smagią ir gerą žinutę, dėmesio atkreipimą. Tikiu, „Eurovizijoje“ svarbiausia yra palikti kažką atmintyje. Kas bus, jei tavęs neatsimins? Kas bus, jei nueisi su rauda? Kas bus, jei labai gražiai padainuosi labai gražią dainą? Juk tokių ten bus labai daug. Tuo tarpu pokštų žmonės labai bijo. O mūsų pokštas neša gerą žinutę, mes turime flamingą, kuris įsimena labai greitai.

Kaip jūsų pasirodyme atsirado flamingas? Kam jo reikia?

Flamingas (jį vaidina teatro ir televizijos aktorius Zigmantas Baranauskas, – Red.) yra personažas. Labai paprastas atsakymas būtų animacinio filmo „Ledynmetis“ voveriukas, kuris nešasi gilę. Tai yra įsimintiniausias filmo veikėjas, kuris per visą filmą rodomas mažiausiai laiko. Atrodo, bereikšmis veikėjas, bet jo prasmę galima įžvelgti – voveriukas suskaldo pasaulį. Taigi, jis yra pagrindinis veikėjas. Taip pat ir pas mus norintys prasmę gali įžvelgti. Aš žinau mažiausiai tris flamingo reikšmes, bet jas paliksiu jūsų vaizduotei.

„Hello“ nuskamba 35 pasisveikinimai skirtingomis kalbomis. Kuris jums labiausiai patiko?

Gruzinų gamarjoba ir serbų, kroatų dobar dan.

O kokiomis kalbomis pats kalbate?

Turiu vokiečių ir prancūzų pradmenis, kalbu anglų ir rusų švariai, truputėlį moku japonų.

Dirbate ne su vienu televizijos projektu. Šią savaitę jūsų laukia „X Faktoriaus“ superfinalas. Kaip viską suspėjate?

Paskutiniu metu, sunkiai. (Juokiasi.) „Eurovizijos“ daina susilaukė prašymų dalyvauti svečių teisėmis „Lietuvos ryto“ televizijoje, „KK2“, dainavome „Labas rytas, Lietuva“, „Auksinėse bitėse“. Visa tai reikalauja laiko, nes reikia nuvykti pasiruošti. Plius, dirbu su „X Faktoriumi“, „Mes vieno kraujo“, Vilniaus choru. Yra reikalų...

Nebaisu, kad pasikartos pernykštė istorija, kai persidirbęs atsidūrėte ligoninėje?

Manau, tąsyk prisidėjo nuolatinis noras sportuoti. Tai buvo pirmas kartas, kai turėjau tokį didelį krūvį su televiziniais projektais, dar dirbau su žmonėmis individualiai. Tiesiog nebuvau tam pasiruošęs. Šiemet esu labiau prie darbo kalendoriaus prisirišęs.

Ar jau galvojate apie pasirodymą „Eurovizijos“ atrankos finale?

Galvoti labai daug nereikia, nes per vieną dieną reikia daryti vieną žingsnį. Tą dieną, kai pasirodai atrankoje, reikia daryti tokį didelį žingsnį, kokį tik gali tuo metu padaryti. Žinoma, mes su komanda pasvajojame apie finalą. Turiu vieną idėją, ką flamingas dar gali padaryti. Ką ją pateikiau savo komandai, buvo labai daug juoko ašarų.