Trys mėnesiai įprastoje kasdienybėje gali prabėgti tarsi akimirka, be ryškesnių įspūdžių. Kokie jums buvo šie trys nuo pergalės nacionalinėje „Eurovizijoje“ iki pasirodymo Bazelio scenoje?
Lukas: Labai darbingi. Per juos visko įvyko tiek daug, kad net būtų sunku išvardyti. Man įsimintiniausia buvo važiuoti į „Eurovizijos“ preparty: lankėmės Londone, Madride, Amsterdame. Smagu pakeliauti, visiems keturiems pabūti kitokioje aplinkoje. Įdomu pabendrauti su kolegomis iš kitų šalių. Labiausiai susidraugavome su Latvijos ir Ukrainos atstovais.
Alanas: Ir su islandais nemažai pabendravome. Smagu, kad visi labai draugiški, kaip kažkas iš dalyvių sakė, atmosfera – ne kaip konkurse, o kaip vasaros stovykloje.
Kartu mums tai įtemptas etapas: per trumpą laiką reikėjo padaryti daug dalykų. Man kai kada buvo sunku viską aprėpti, nes dar ir studijuoju Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje džiazo atlikimą gitara – esu pirmame magistrantūros kurse. Taip pat vedu privačias gitaros pamokas. Prieš grupei išvykstant į „Euroviziją“ gavau laišką, kad iki gegužės pabaigos reikia parašyti dalį magistro darbo. Ir Bazelyje vakarais prisėsdavau prie kompiuterio – bandau viską spėti, nenoriu eiti akademinių atostogų.
Emilija: Kitą dieną po pergalės nacionalinėje atrankoje atsikėliau labai sutrikusi – nesupratau, kas įvyko. Gal porą savaičių mamos vis klausinėjau, ar tai tiesa, ar mes tikrai laimėjome. Na, o paskui, kai su „Katarsio“ vaikinais pradėjome nuolatos susitikinėti, repetuoti, groti – patikėjau kad mūsų tikrai laukia pasirodymas Šveicarijoje.