Pirmadienio pavakarę Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas, į Lietuvą atskraidinęs šių metų „Eurovizijos“ nugalėtoją Jamalą (32). Iš Kijevo atskridusi dainininkė antradienį koncertuos sostinės Katedros aikštėje.
Jamala Lietuvoje lankosi pirmą kartą. Vilniaus oro uoste „Eurovizijos“ žvaigždė buvo pasitikta svetingai, su gėlėmis. Dainininkę sveikino totorių bendruomenės atstovai, tautiniais drabužiais pasipuošę, plakatu „Sveika atvykusi į Vilnių“ nešini vaikai.
Jamala prisipažino, kad su jauduliu laukia koncerto Vilniuje ir pirmojo susitikimo su gerbėjais Lietuvoje. „Labai noriu apžiūrėti miestą ir pajusti čia tvyrančią atmosferą. Man tai labai svarbu“, – sakė ji.
Paklausta, kaip pasikeitė jos gyvenimas po pergalės „Eurovizijoje“, Jamala juokėsi, kad sutrumpėjo jos miego valandos. Kad ir šio pirmadienio rytą, 6 val., ji dar buvo Prancūzijoje, kur išvakarėse sirgo už Ukrainos futbolo rinktinę jos dvikovoje su Vokietija. Jamala yra savo šalies futbolo rinktinės ambasadorė.
„Audringa mano dienotvarkė, kurioje mažai miego, bet itin aktyvi kūrybinė veikla, dėl ko džiaugiuosi“, – sakė atlikėja, prieš kelias dienas išleidusi albumą „1944“.
Kalbėdama apie Gedulo ir vilties dieną rengiamą jos koncertą Vilniuje Jamala vylėsi tapti mūsų istorijos dalimi, papasakojusi savo krašto istoriją: „Man didelė garbė koncertuoti jūsų Katedros aikštėje. Aš ten surengsiu nedidelį koncertą. Atliksiu savos kūrybos dainas, balades, nes proga liūdno atspalvio.“
Į Vilnių Jamala atvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Emanuelio Zingerio ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos kvietimu. Antradienį, iki koncerto, Jamalai suplanuotas ne vienas oficialus susitikimas.
TAI PAT SKAITYKITE: Vilniuje Gedulo ir vilties dieną koncertuos „Eurovizijos“ nugalėtoja Jamala
Su simbolišku, jautrią žinutę klausytojams siunčiančiu kūriniu „1944“ Stokholome triumfavusi Jamala į Lietuvą atvyksta ypatinga proga. Jos pasirodymas Vilniuje vyks juodu kaspinu pažymėtą birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą.
Pati Jamala, kurios tikrasis vardas – Susana Alimivna Jamaladinova, yra kilusi iš Krymo, ji priklauso totorių bendruomenei. Dainininkės šeima iki šiol atsimena tragiškus, Stalino vykdytus Krymo totorių deportacijos įvykius, todėl ši tema jai – itin svarbi.
Jamalą ir eurovizinę dainą „1944“ sukurti įkvėpė prisiminimai apie prosenelę Nazyl-kchan, kuri 1944 metais iš Krymo buvo deportuota su penkiais vaikais, drauge su 240-čia tūkst. kitų totorių. Šio trėmimo metu žuvo jos močiutė, prosenelės dukra.
Pasak dainininkės ir dainų kūrėjos, ši daina aktuali visiems, ji liečia visus, kurių praeityje vyko tokie skausmingi įvykiai kaip represijos, trėmimai, genocidas.
„Deja, žmonės neišmoko gyventi tolerantiškai ir taikiai. Siekiu, kad ši žinutė pasiektų kuo daugiau žmonių mūsų šalyje ir už jos ribų, todėl labai džiaugiuosi, kad pavyko atvykti į Vilnių tokią svarbią dieną”, – prieš kelias dienas sakė Jamala.