„Eurovizijos“ pusfinalio dalyvė Ruta Loop – kunkuliuojantis pozityvumo ugnikalnis

Kartą didžiosios „Eurovizijos“ scenoje Rūta jau dainavo. 2015-aisiais ji vyko į Austriją kartu su Vaidu Baumila ir Monika Linkyte. Rūta tuomet buvo pritariančioji vokalistė. Tos kelios savaitės Vienoje buvo tokios įsimintinos, jog pamažu Rūta pradėjo galvoti apie dalyvavimą „Eurovizijos“ atrankoje.

„Tada ir užgimė mintis, kad reikia eiti į atranką ir man. Bet eiti norėjau su savo daina, su žinute. Manau, labai svarbu, kad daina neštų žinutę, kurią visi suprastų. Praėjusiais metais Salvadoras Sobralis dainavo portugališkai, bet savo unikalumu ir melodija taip palietė žmones, kad daugelis lindo į internetą išsiversti jo dainos. Aš pati ją verčiausi.

Visiems, kurie blogai atsiliepia apie „Euroviziją“, o tokių yra daug, patarčiau pabandyti sudalyvauti joje. Dalyvaukite su savo daina. Nepataikaukite blizgučių rinkai. „Eurovizijoje“ nebūtinai skamba tik tai. Į šį konkursą gali eiti su savo mylimo žanro daina ir, tiesą sakant, išskirtinės dainos dažnai atsiduria lentelės viršuje“, – pastebėjo Rūta.

Vis dėlto derėtų gerai pagalvoti, prieš registruojantis į „Eurovizijos“ atranką. Net energija ir optimizmu tarsi ugnikalnis kunkuliuojanti Rūta pripažino, jog pastarieji mėnesiai buvo sekinantys. Nuolatinės repeticijos ir bandymai ištobulinti pasirodymą, iš visų pusių žarstomi patarimai, nuo kurių gali apsisukti galva... Streso „Eurovizijos“ atrankos dalyvių gyvenimuose tikrai netrūksta.

„Tos trys minutės scenoje yra kažkas neįtikėtino. Juk tam ruošiamės ne tris minutes. Aš jaučiuosi taip: keturis mėnesius ruošiausi, ieškojau įvaizdžio, teksto, žinutės, pasirodymo išbaigtumo, o dabar gaunu tris minutes viską parodyti. Kažkodėl tai kelia didesnį stresą nei dvi valandas trunkantys koncertai“, – kalbėjo dainininkė.

Iš kur tokiame niūriame krašte, kur retai šviečia saulė, pasisemti tos šviesos, pozityvumo?

Iš knygų ir aplinkos. Mane dosniai apdovanojo draugai, šeima, antra pusė. Visada jaučiu didelį palaikymą, o tai yra labai svarbu. Pati stengiuosi palaikyti kitus, patarti jiems ir pasakyti gražų žodį, net jei tai yra nepažįstamas žmogus. Su viena mergina susipažinau, kai pagyriau jos batus. Viskas baigėsi taip, kad tapome draugėmis.

Tikiu, kad žmogus visą laiką programuoja save. Jei jis programuoja save pozityviai, geri dalykai jam ir nutinka. Ne vieną knygą esu perskaičiusi apie pasąmonės galią, kaip turi save nuteikti geriems dalykams. Aišku, tas nusiteikimas kartais susvyruoja ir atsiranda juodų debesėlių, bet stengiuosi su tuo kovoti.

Jau buvote iškritusi iš „Eurovizijos“ atrankos, bet žiūrovai jus grąžino į konkursą. Kaip neprarasti kovos dvasios?

Juokingas jausmas, kai jau sėdi ramus ir galvoji apie kitus dalykus, o tada – dar viena viltis! Negatyviai negalvoju. Mąstau taip: šiais metais yra stipri „Eurovizijos“ atranka. Dėl to labai džiaugiuosi. Juk konkuruoju su tikrai stipriais pasirodymais. Man džiugu, kad šiais metais yra daug gerų atlikėjų, tačiau man atrodo, kad mano žinutė pasiekė daug žmonių. Šviesos žmonėms tikrai reikia.

Man svarbu, kad mano pasirodymas būtų geras. Nereikia žiūrėti į kitus, reikia lygintis su vakarykšte savimi, stengtis būti geresne savo paties versija. Juk neverta išvydus labai gražią merginą, turinčią tam tikrų figūros privalumų, galvoti, kad tu irgi nori taip atrodyti. Dėl to, kas neįmanoma, geriau nesukti galvos. Geriau kurti savo pačios geriausią variantą tiek išvaizdoje, tiek profesinėje srityje, tiek kitose gyvenimiškose sferose.

Kaip reagavote, kai sužinojote, kad grįžtate į atranką?

Tądien mano draugas (dainininkas Dainotas Varnas, – Red.) grįžo iš LRT, kur pristatė vaizdo klipą. Aš dar miegojau, tad Dainotas pažadino ir pasakė, kad grįžtu į „Euroviziją“. Atsikėlusi pamačiau daug praleistų skambučių. Buvo žiauriai faina, norėjosi visiems dėkoti, bet derėjo iš karto susikaupti darbui. Dabar mes privalome parodyti viską, reikia atversti visas kortas.

Dainotas iškrito iš „Eurovizijos“ dar pirmajame atrankos etape. Galbūt jis jau žinojo, kokį žodį pasakyti, kai tas pats nutiko ir jums?

Po iškritimo Dainotas iš karto išleido dainą su klipu, jis turi dar daug kitų planų, todėl labai nenusiminė dėl „Eurovizijos“. Man jis davė daug patarimų, labai palaikė. Kadangi Dainotas labai gerai mane pažįsta, jo patarimai yra labai vertingi. Jis nori, kad išlikčiau savimi, o tai yra sunku, nes pasimeti dėl patarimų gausos ir įvairovės. Tokiomis akimirkomis Dainotas mane grąžina į teisingą kelią.

Po iškritimo padėjo ir gautos pozityvios žinutės. Negatyvios, kai nepasako, ką galėtum padaryti geriau, o tiesiog sako, jog nepatiko, nieko vertos. Ką man su ta informacija daryti? Nieko. Manau, kad žmogus, kuris kritikuoja, turi paremti savo kritiką ir duoti kažkokių patarimų.

Jei jau prakalbome apie kritiką... Kaip vertinate aštrius Andriaus Užkalnio pasisakymus „Eurovizijos“ atrankoje?

Aš prisiminiau Ericą Jennings, jos pasitraukimą iš „Eurovizijos“. Yra logikos jos sakiniuose, kad per daug negatyvo. Kaip ją patyrusią, didžiojoje „Eurovizijoje“ buvusią ir 13 vietą parnešusią atlikėją šitaip galima kritikuoti? Man atrodo, tam tikra prasme ji yra teisi.

Gal žiūrovai maitinasi neigiamais komentarais. Gaila, kad tai duoda peno žmonėms, jie pasitenkina tuo. Reikia labai save stebėti, kad neturėtum savyje pykčio. Reikia dirbti su savimi, nes viskas visada grįžta bumerangu.

Aš einu į konkursą su pozityvia žinute, tad man labai sudėtinga vertinti tokį kritišką žmogų kaip Andrius Užkalnis. Man jo pasisakymai pasirodė stipriai neigiami. Be to, jis nelabai padėjo su savo kritika. Regis, jis grindė kritiką, bet buvo ir tokių keistesnių pasisakymų.

Kai pradėjote dalyvauti televizijos projektuose, buvo galima išgirsti kalbų, esą jus prastūmė, nes esate Dainės Baumilės sesuo. Ar dar likusi ta stigma? Juk ir „Eurovizijos“ atrankoje jus vertino Vaidas...

Mažėja tokio požiūrio ir aš dėl to labai džiaugiuosi. Manau, kad šiais laikais neprastumsi savo artimo taip paprastai. Dienos pabaigoje vis tiek pamatysi, žmogus turi talentą ar ne. Vienintelis privalumas yra tas, kad su tais žmonėmis aš galiu pasikonsultuoti – tiek Donatas, tiek Vaidas man tikrai nuoširdžiai patars.

Giminystės ryšiai nelemia visiškai nieko. Galite patys Vaido paklausti, kelintą vietą atrankoje man skyrė, nes man jis nesakė. Sakė, kad tą, kurios buvau verta. Ir valio! Kvaila būtų daryti kažkokias suktybes, nes tai labai greitai pasimatytų.

Per paskutinį filmavimą dainą „Positive Thoughts“ skyrėte sunkumus išgyvenantiems draugams. O kas įkvėpė jos sukūrimą?

Dainą sukūriau ne viena, tą padariau kartu su Pauliumi Vaicekausku. Jus superinis kompanionas šioje eurovizinėje kelionėje.

Per paskutinį filmavimą šią dainą paskyriau savo draugei, kuri važiavo pas infarkto ištiktą savo senelį. Tądien jai sakiau: „Drauge, šiandien aš būsiu su tavimi, dainuosiu tau.“ Labai norisi žmonėms, kuriems yra sunkus metas, padėti galvoti pozityviai. Puikiai suprantu, kad mano raginimas galvoti pozityviai žmogui mažiausiai rūpi sunkią akimirką. Tarp mano yra draugų sergančių depresija ir jiems tikrai nepadeda mano pozityvus mąstymas ar paglostymas. Visi turime patys save programuoti. Manau, kad reikia save nuteikti, kad gali būti dar blogiau (o blogiau visada gali būti) arba, kad viskas praeis, nes per gyvenimą keliaujame amerikietiškais kalneliais. Galbūt dabar yra ta duobė, po kurios kilsime į viršų.

Su Pauliumi sukūrėte ne vieną dainą. Visos jos suguls į jūsų albumą. Kada jo laukt?

Pasistengsime suspėti pavasario pabaigai. Kiekvienas albumas turi savo planą, tad ir mes norime prieš tai išleisti kelias dainas ir sužadinti klausytojų apetitą. Klausytojas, kuris mane seka, turėtų tikėtis nemažai naujų dainų. Kai kurias jų paleisime su klipais.

Šis albumas bus truputį kitoks, nei mano muzika, kurią kuriu su looperiu.

Rugsėjį, kai pradėjote ruoštis „Eurovizijai“, jau galvojote, kad tiek toli nueisite?

Aš iš karto svajojau apie pergalę. (Juokiasi.) Net ir dainą kūriau manydama, kad to reikia pasauliui, esame tinkamame laike. Po to, kai pamačiau kitus dalyvius, supratau, kad nebus viskas labai lengva. Vis dėlto norime eiti iki finišo.

Kaip sutariate su konkurentais „Eurovizijoje“? Ar susitinkate po filmavimo pasėdėti, pasikalbėti?

Džiaugiuosi, kad su daugeliu dalyvių palaikau pozityvius ryšius. Su Ieva Zasimauskaite iki šiol buvau beveik nepažįstama, bet čia iš karto toks geras ryšys užsimezgė. Man labai patinka tokie nuoširdūs atlikėjai.

Su Juste Starinskaite (grupės „Saulės kliošas“ vokalistė, – Red.) anksčiau kartu dainavome džiazo grupėje „Kivi“. Mes esame lyg seserys, kartu apkeliavome daug šalių, laimėjome daug apdovanojimų. Su Juste džiaugiamės net tuomet, kai papuolame į vieną filmavimą, nes žinome, kad tuomet galėsime viena kitą palaikyti ir kažkaip nuraminti.

Pusfinalyje vėl pasirodysiu su Juste Starinskaite, Ieva Zasimauskaite. Vėl visi savi, vėl žinau, kad užkulisiuose bus gera energija. Tai yra labai svarbu.

Jeigu nebūtumėte muzikantė, ką veiktumėte gyvenime?

Mokyklos metais aš galvojau apie matematiką. Mes su sesėmis buvome auginamos pagal labai griežtą discipliną, turėjome baigti mokyklą su raudonu diplomu. Aš būdama trečia duktė, pagrandukė, turėjau atnešti tėvams brandos atestatą su pagyrimu, o tada jau galėjau daryti tai, ką noriu.

Mano tėtis yra matematikas, bet net jis sakė, kad mato mane muzikoje. Tėtis konsultavosi su Vytautu Juozapaičiu, klausė, ką jis mano apie šį kelią. Atsimenu, Vytautas Juozapaitis patarė bėgti. (Juokiasi.) Jeigu mane tai būtų atbaidę, vadinasi, nebūčiau to taip stipriai norėjusi. Bet manęs toks pasakymas visiškai neatbaidė. Šiame kelyje man kliudo tik tai, kad esu labai jautri. Mane gali įžeisti, stipriai paveikti, todėl mokausi nereaguoti ir truputį daugiau užsispyrimo turėti. Reikia šių savybių šou versle, nes į tave visi žiūri pro padidinamąjį stiklą.