Evelina Biliūnaitė ateities profesiją susikūrė pati, o dabar moko ir kitus: „Kelias nebuvo rožėmis klotas“

Šiandien Evelina yra ir SEO klubo, įkurto SEO akademijoje, sparčiai augančio ir vienijančio per 100 narių, prezidentė.

Vis dėlto kelias į sėkmę toli gražu nebuvo rožėmis klotas – sunki vaikystė, subyrėjusi santuoka, skolos ir suvokimas, kad niekas kitas, tik pats gali išbristi iš uždaro negandų rato, moteriai padėjo susikurti tai, kuo šiandien didžiuojasi.

Evelina, galbūt augote technologijų kūrėjų šeimoje ir todėl jums taip lengva buvo įgyti SEO specialistės profesiją?

Augau Kidulių kaime kartu su vyresniu broliu ir mama, o pagrindinė mano „technologija“ tais laikais buvo tiesiog išlikti gyvai, kitaip tariant, saugiai grįžti namo. Ir mama, ir brolis bandė kai ką kurti prekybos ir metalo, bet ne technologijų srityje. Tais laikais nežinia kiek grupuočių mums grasindavo ir tiesiogine žodžio prasme: tykodavo, puldavo ir reikalaudavo pinigų jei ne vieni, tai kiti. Pamenu, būdama dvylikos per Kalėdas prašiau Dievo ne materialių dovanų, o ramybės mūsų šeimai.

Kompiuterio neturėjau. Anuomet svajojau, kad žmonija turėtų mažas „dėžutes“ – telefonus, kuriuos galėtume nešiotis. Laukiau nei daug, nei mažai – užaugusi jau turėjau mobilųjį. Galiu sakyti, kad dar vaikystėje stengdamasi išlikti išsiugdžiau tokių savybių, kurios padėjo nepasiduoti ir po skyrybų likus vienai su mažu vaiku ant rankų bei buvusio vyro skolomis. Žinojau viena: dievinu internetą, esu kūrybinga, noriu gyventi iš kūrybos ir vaiką auginti pati – jokių darželių ir auklių, taip pat noriu būti savo laiko šeimininke. Svarbu buvo ir pinigai, suvokiau, kad jų Lietuvoje moteriai gaunant įprastą algą niekada neužteks. Bijoti nebuvo kada: duktė jau buvo ant rankų ir reikalavo dėmesio.

Dar kai studijavau Vilniaus universitete, per informacinių technologijų paskaitą gavome užduotį parašyti dešimties lapų referatą apie pasaulines paieškos sistemas. Tema mane taip užkabino, kad parašiau 160 lapų apimties darbą – referatu to nepavadinsi, tai buvo didelis pasaulinių paieškos sistemų tyrimas.

Man buvo įdomu analizuoti, kaip veikia paieškos varikliai, bet už viską svarbiau buvo suvokti, kaip paieškos sistemoje rasti kone viską. Mokiausi vokiečių kalbos, tačiau atrodo, kai pradedu naršyti internete, iš kažkur atgyja anglų kalbos žinios, nors jos nesimokiau. Vieną kartą užsidariau keturioms paroms, kad išmokčiau kurti interneto svetainę neturėdama programavimo įgūdžių. Nemoku apibūdinti euforijos, kurią patyriau susikūrusi pirmąją savo svetainę. Tada ir supratau, kad pagaliau „pasaulis mano“.

Netrukus susikūriau savo rinkodaros paslaugų puslapį. Kol įsibėgėjo karjera, buvo metas, kai dirbau keturis darbus. Viename jų, nekilnojamojo turto agentūroje, supratau: kad mano NT projektai būtų matomi, aš, neturėdama pinigų reklamai, turiu tai paviešinti internete nemokamais būdais. Taip gimė SEO metodika, kuri leido mano profiliui tapti lankomam ir susirasti klientų internete. Dar buvau įkūrusi reklamos paslaugų agentūrą ir taip pat be pinigų turėjau tapti matoma. Taigi, galima sakyti, kad SEO metodika, kurios šiandien mokau tūkstančius, gimė dėl „išlikimo technologijos“ būtinybės.

Be pagrindinės veiklos, dar esate trijų knygų autorė, rebefingo – sąmoningo kvėpavimo – instruktorė, turite keletą akademijų, leidžiate įkvepiančių istorijų ir saviugdos elektroninį žurnalą, nuolat skaitote knygas ir įžvalgomis dalijatės „Youtube“ socialiniame tinkle, tapote... Kaip viską spėjate?

Gyvenu klausydama širdies balso, todėl mano papildomos veiklos gimė tiesiog pasitikint gyvenimo tėkme. Kad neišprotėčiau po skyrybų, iškart ėmiausi saviugdos knygų. Pirmasis gelbėjimo ratas buvo Vadimas Zelandas. Esu praktikė ir viską, ką perskaitau, iš karto pritaikau, tai visada suveikia. Knygų turiu visur ir visokiais pavidalais, tad laisvą akimirką iškart skaitau. Galiu skaityti nuo bet kurios knygos vietos, nes visada atsiverčiu tai, ko man tuo metu reikia.

Kartais atrodo, kad esu visa panirusi visatoje, nuolat gaunu šio ryšio patvirtinančių ženklų: tarsi man nieko net galvoti nereikia, viskas savaime atplaukia į galvą. Idėjos man šauna trimis juokingais būdais: plaunant indus, džiovinantis plaukus, kai nuleidžiu galvą, ir vairuojant ilgesnėje kelionėje. Mintis visada įsirašau į mobilią programėlę arba į idėjų knygelę. Kartais jos atrodo visiškai iš ateities: vieni investuotojai nagrinėjo mano idėją ir patvirtino, kad galimybė ją įgyvendinti bus tik po devynerių metų. Taigi mano veiklos tiesiog ateina, o kai delsiu jas įgyvendinti, ta aukštesnė jėga tarsi tyčia kitą rytą dar atveda ir žmonių, kurie man padeda arba reikalauja to produkto, kurio idėją užsirašiau, todėl neturiu kur dėtis, privalau kurti.

Su kokiomis kliūtimis susiduria karjeros laiptais sėkmingai kopianti moteris? Kas buvo sunkiausia pradedant visas veiklas?

Didžiausia kliūtis buvo artimųjų nepalaikymas: jie nesupranta, ką aš „veikiu tame internete“ ir iš kur ateina pinigai. Buvau praradusi viltį, bet jau kelerius metus mama palaiko, o tėtis prisipažįsta, kad nesupranta mano veiklos, bet tiki manimi. Dabar esu supama žmonių, kurie, atrodo, supranta, kas yra SEO, ir daug įrodinėti nereikia, tačiau buvo tikrai sunkių laikotarpių, pavyzdžiui, negatyvių, piktų, pilnų šmeižto, pavydo komentarų internete. Įdomiausia, kad dabar tie komentuotojai patys naudoja mano sukurtą metodiką vos ne papunkčiui.

Sunkiausias momentas buvo galutinis sprendimas dirbti tik sau. Ir vėl tai paskatino aplinkybės. Dar dirbdama rinkodaros direktore samdomame darbe, per pertraukas slapta važiuodavau į susitikimus su potencialiais SEO užsakovais, projektus įgyvendindavau naktimis, tad miego trūkumas buvo pasiekęs kritinę ribą: miegodavau net darbovietės tualete – užstatydavau žadintuvą, kad po septynių minučių skambėtų, o galvą pasidėdavau ant poros popieriaus ritinėlių. Išsekau, atguliau savaitei į lovą, nieko negalėjau daryti. Kad jau gerėja, supratau tada, kai lovoje besigydydama sukūriau dar vieną interneto svetainę, skirtą vaikiškiems drabužiams, ir iš karto gavau užsakymų. Tada vėl prasidėjo darbų maratonas, kol pagaliau supratau – viskas, užsakymų turiu tiek, kad per mėnesį uždirbu metinę rinkodaros direktorės algą.

Ar sukantis tarp tiek veiklų lieka laiko sau, poilsiui, kelionėms?.. Kaip atrodo jūsų laisvalaikis?

Laisvalaikis labai paprastas – nors mano profesija ideali mėgstantiems keliauti, tai darau labiau iš reikalo, dėl dukters. Ji yra didžioji keliautoja, todėl kartais priverčia mane vykti į užsienį, kad galėtų pavyzdžiui, apsilankyti korėjiečių koncerte. Esu užaugusi gamtoje, todėl man didžiausia palaima, kad mano namai dar turi šiek tiek gamtos, be to, labai myliu gyvūnus: vien būdama su savo augintiniais – dviem auksaspalviais retriveriais ir dviem katinukais iš prieglaudos – jaučiuosi pati laimingiausia. Taip pat nebegalėčiau gyventi be rebefingo, jis savaime sudėlioja įvykius į vietas, kaip tuo metu reikia.

Mano automobilio bagažinėje karaliauja spyruokliniai batai (kangoo), paspirtukai ir riedučiai. Kada noriu, tada sustoju su jais pasivažinėti. Na, kad ir kaip būtų, reikia pripažinti, mano pomėgis yra internetas – galiu valandų valandas leisti NT ir automobilių portaluose. Taip pat patinka vairuoti, todėl šiuo metu mokausi valdyti motociklą. Kartais traukia ir prie žemės darbų, todėl su malonumu pjaunu žolę. Patinka net tvarkyti namus, piešti, spalvinti, rašyti – esu atvira viskam, kas tuo metu „ateina“.

Kokie jūsų ateities planai?

Noriu turėti savo saviugdos centrą: padėti žmonėms prisiminti, kokie jie yra galingi, kokie gali būti draugiški, pozityvūs ir padedantys vieni kitiems, kad gali gyventi gražiame pasaulyje, kur masiškai nekertami miškai, kur vaikai rūpinasi pasenusiais tėvais, kur mamos pačios augina vaikelius – neatiduoda jų į gyvybės langelį, kur šeimos neišmeta į pražūtį šunų ir kačių. Noriu žmonėms padėti prisiminti, kad tik jie, ne valdžia, kalta dėl to, kas dabar vyksta Žemėje.

Ko palinkėtumėte moterims, kurios neišdrįsta įgyvendinti savo idėjų, metų metus galvoja apie nuosavą verslą, bet nepasiryžta?

Galvokite apie minią, kuriai norite padėti savo buvimu, idėjomis, darbais, – nė nepajusite, kaip realybė jus privers įkurti juridinį vienetą ir tapti jo direktore. O kai jau būsite padėjusios daugybei žmonių, nebebus baisu. Tiesiog reikės buhalterės, kuri tvarkytų visus finansinius reikalus, jei tai ne jūsų sritis. Jūs ir toliau rūpinsitės tik tuo, kaip dar daugiau duoti žmonėms. O aplinkybės, žmonės, galimybės, pinigai rasis išvien su jūsų širdies spinduliavimu. Kuo aistringiau imsitės mėgstamo darbo, tuo lengviau klosis kelias.