Evitos Cololo kūrinys tėčiui: „Žmonių akys tarsi pereina per mano sielą“

„Kai kurie žmonės, kaip ir kartais aš pati, tiesiog nežino, kaip perteikti užuojautą – mus visus tėčio mirtis aplankė netikėtai. Mano šeimai tai vis dar yra nesuvokiama. Viskam reikia laiko. Esu suaugęs žmogus, man tėtis labai daug davė. Jis visuomet mane skatino skleisti savo talentą“, – prieš pasirodymą „In Memoriam“ portalui Žmonės.lt pasakojo jauna dainininkė.

Evita Cololo dainuoja nuo vaikystės. Atvira ir nuoširdi mergina pokalbio metu neslepė, kad iš karto dainavimas jos nesužavėjo. Priešingai – vos pirmą kartą apsilankiusi chore Evita galvojo, kad niekada nebedainuos.

„Tėtis dar labai anksti mane nusivedė į chorą. Po pirmosios repeticijos aš apsiverkiau ir tariau, kad „su šitais aš nedainuosiu“. Tuomet tėvai suprato, kad tikriausiai man reikia leisti dainuoti solo. Druskininkuose turėjome labai gerą dainavimo mokytoją. Ji kaip tik ruošėsi renginiui – mamos dienai. Tuomet ir pasirodžiau pirmą kartą – nuo to laiko ji manęs nebepaleido. Vėliau mėgino mane „versti“ dainuoti ir su pora, tačiau kažkaip neprilipo“, – ilgo kelio iki scenos pradžią prisiminė Evita.

Šiais metais projekte „Lietuvos balsas“ savo jėgas išbandžiusi Evita sakė, jog ją dalyvauti paskatino artimieji.

„Jie bandė mane prikalbinti dalyvauti ir ankstesniais metais, tačiau kažkodėl man pačiai nesinorėjo lįsti į viešumą. Norėjosi būti savame rate, savame mieste. Šiemet nutariau, kad jau laikas – po mokyklos baigimo greičiausiai išvyksiu, tad kada, jei ne šiemet?“

Tiesa, be dainavimo ji išdavė turinti ir kitų svajonių. Evitai patinka siūti drabužius, todėl ji net svajoja apie šį amatą.

„Gal su muzika ateityje galėčiau derinti ir drabužių kūrimą. Kol kas tam trūksta įgūdžių“, – kalbėjo E. Cololo.

„Žmonės 2020” apdovanojimuose Evita dalyvavo pirmą kartą. Kūrinį „Pavakarys“ ji skyrė visiems, kurie mus paliko 2019 metais.  

„Man asmeniškai ši daina labai daug reiškia, ji yra itin emocionali ir be galo artima. Klausytojui stengiausi perduoti tas emocijas, kurias man pačiai jis sukelia. Vengiu dirbtinumo – juk visi pastebime, kai žmogus apsimetinėja. Prieš kameras man patinka žaisti – tuomet atrodo, kad žmonių akys tarsi pereina per mano sielą. Tai leidžia ir klausytojams bei žiūrovams patirti tai, ką aš dainuoju. Didelės auditorijos nebijau – tiesiog reikia daugiau susikaupimo“, – kalbėjo Evita.