Vaistininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius: „Liga – gyvenimo rezultatas“

O liga taip ir seka drauge, pačiu netikėčiausiu metu parodydama savo nagučius. Farmacininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius sako, kad visiems seniai žinoma tiesa – vidinė ramybė ir tinkama mityba daro stebuklus, o liga – mūsų gyvenimo rezultatas. Verčia susimąstyti, ką darome ne taip. Portalas Ji24.lt pakalbino šį liaudies medicinos žinovą.

– Dėl kokių priežasčių silpsta imunitetas? Kaip jam padėti? Kodėl susergame?

– Sutrinka santykis su aplinka, pažeidžiama pusiausvyra, t. y. žmogus netaisyklingai maitinasi, neteisingai elgiasi, neteisingai gyvena, todėl ir suserga. Tai – jo gyvenimo rezultatas. Dažnai sakau, kad angina – Dievo dovana. Temperatūra pakyla iki 40 °C ir išdegina visus nuodus bei toksinus, todėl greičiau pasveikstame. Tačiau visada išlieka rizika, ypač mažiems vaikams, kurių imunitetas dar nesusiformavęs. Taigi visada reikia būti pasiruošusiems.

Bet kuri liga yra lyg rodmuo, ženklas, kad gyvenai blogai, todėl ir turi tokį rezultatą. Nėra atsitiktinių dalykų. Pavyzdžiui, manau, kad kai šalta, drėgna, pučia vėjas, valgyti ledus – nusikaltimas protui. Gyventi reikia atsižvelgiant į savo aplinką, gamtą, organizmo siunčiamus signalus. Tą patį reiškia ir angina – būtina išspręsti konfliktą. Tačiau koks konfliktas gali kamuoti mažą vaiką, kuris dar tik eina į darželį? Reikia žiūrėti į temperamentą: gal mažylis flegmatikas, todėl jam svarbiausia pamiegoti, pavalgyti, o darželyje – nuolatinis šurmulys?

– Sakoma, kad kai organizme kaupiasi gleivės, pradedame sirgti. Dėl kokių priežasčių jos kaupiasi ir kaip to išvengti?

– Jau maždaug nuo vasario vidurio gamta pradeda busti, tuo metu keičiasi ir kepenų funkcija. Iki to laiko jų darbas buvo virškinti sunkesnį, riebesnį maistą, kad gautume daugiau šilumos, turėtume daugiau energijos, nesirgtume. O jei kepenys dirba blogai, tai veikia ir kitus vidaus organus, pavyzdžiui, inkstus, kasą, širdį. Dabar metas, kai mūsų organizmui reikia kitokio, lengvesnio, maisto.

Tam, kad greitai pasisotintų, žmogus griebiasi greitojo maisto, duonos, bandelių, picos, makaronų, o tai didina gleivėtumą. Gleivių perteklius ir sutirštėjimas ten, kur jos neturėtų to daryti, sukuria palankią terpę bakterijoms, todėl mus ir užklumpa liga. O jeigu dar šalta, drėgna ar sunervino kaimynas – imunitetas iškart pažeidžiamas.

– Kokią įtaką mums daro mityba?

– Pirma sveiko gyvenimo taisyklė – maisto kokybė. Jis turi būti šiltas, ypač jei lauke šalta. Mityba labai svarbi ir tuomet, kai užklumpa liga. Susirgai bronchitu – iškart atsisakyk produktų, kurie skatina gleivėtumą: rafinuoto maisto, greitai užplikomų košių, pieno gaminių, sunkinančių virškinimą, makaronų, picos, saldumynų... Dabar metas atsigręžti į žalumynus, o ne valgyti bulves, kuriose jau kaupiasi nuodingosios medžiagos. Stiebkimės į saulę! Netrukus pradės dygti kiaulpienės, dilgėlės – tai puikios žolės, kovojančios su krūties vėžiu, gerinančios kraujagyslių elastingumą, padedančios kaulams. Jeigu skrandis nevirškina maisto, tai gali būti susiję ir su tuo, kad turite problemų dėl emocijų. Pasikeitus mitybai, keičiasi ir elgesys su aplinkiniais.

– O jei kamuoja kosulys?

– Pagal Rytų mediciną, „kad kvėpavimas būtų lengvas, indas turi būti tuščias“. Taigi – laikykitės pasninko. Šiuo atveju net vėmimas padeda išvalyti organizmą. Tarkime, jei vaikas kosti, žiaugčioja, virkite mėtų ar ramunėlių arbatą ir duokite gerti. Tai gali padėti išvengti sunkaus, pūlingo, aštraus kosulio, iš skrandžio pašalinti organizmą nuodijančias gleives.

– Kaip greitai išgydyti slogą?

– Pavasarį sloga turi tekėti kaip beržo sula, o ne būti sutirštėjusi. Pastarajai slogai gydyti reikia griebtis tokių augalų, kurie skystintų gleives. Patys geriausi – čiobreliai, kovojantys su bakterijomis, turintys tam tikrų medžiagų, kurios žudo virusus, grybelius, stiprinantys kovą su bet kokia infekcija. Labai vertinga vartoti juos su degintu cukrumi. Nerafinuotas cukrus irgi minkština kosulį, padeda atsikosėti. Kosėdami žmonės griebiasi vaistų ir sirupo, tačiau pirmiausia reikia žiūrėti, ką valgome.

Juozažolės, raudonėliai, bazilikai, imbieras, česnakai kardamonas, krapai, kmynai – visa tai gerina virškinimą. Vadinasi, gerina kvėpavimą, galime lengviau įkvėpti, taip pat dezinfekuoja, tirpdo gleives, žudo bakterijas. Be to, išvardyti prieskoniai ir žolės turi savybių, būdingų antibiotikams.

Visi norime greitai pasveikti, bet tas greitumas gali būti didelė kliūtis. Svarbu neblokuoti slogos ir neskubėti, tarkime, galite išbandyti įsidėti į ausį sutrinto česnako. Tiesa, reikia jį suvynioti į marlę. Jeigu lašinsite jo sultis į nosį, sudirginsite gleivinę ir jausitės prastai. Česnaką ausyse palaikykite 20 minučių. Jis puikiai kovoja su bakterijomis, suaktyvina kraujotaką, tačiau patartina jo vengti žmonėms, kurie skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu.

– Kodėl vaikai taip dažnai serga? Tik nuėjo į darželį ir kaipmat bėda...

– Meilė, šiluma, apkabinimas – patys geriausi vaistai. Kai vaikas serga, mama turi pašildyti jam kojas, pamirkyti jas druskos tirpale. Dauguma sako, kad tai jau atgyvenę metodai, bet jie veikia. Vaikų imunitetas ir socialinis suvokimas formuojasi iki 21 metų, o nuo 42-ejų žmogus jau pradeda silpnėti. Mes žiūrime į organus, o ne į esmę, visumą. Reikia gydytis mamai ir vaikui, abiem kišti kojas į dubenį. Turite sukurti šeimos idilę, kad vaikas jaustųsi ramus ir saugus – juk mama yra šalia...

Kaip teigia kinų medicina, reikia maitinti ne tik burną ir nosį, bet ir akis, ausis, tada gijimo procesai pagerėja, pagreitėja. Neskubėkite mušti vaikams temperatūros, jeigu ji nėra labai aukšta, reikia vaiko organizmui leisti kovoti pačiam. Jeigu jis pats nugali ligą – sustiprėja, jeigu jam duoda antibiotikų – vėl suserga atėjęs į darželį. Taip yra todėl, kad vaikui pačiam neleidžiama iki galo pasveikti, kovoti su liga. Visą laiką bijoma, motina neturi kantrybės ir tam tikra prasme jos taip pat neturi gydytojai. Jie bijo, kad gali kažkas nutikti. Taigi, šiuo atveju reikia visiems nusiraminti ir stebėti vaiką tris dienas. Tinka gydytis aviečių, liepžiedžių arbata, puikiai veikia ir obuolių sultys, maišytos su čiobrelių arbata, medumi. Medus nėra saldiklis. Tai – vaistas, klasikinis antisklerotikas, todėl net būtinas seniems žmonėms. Be to, tirpdo gleives, padeda lengviau atsikosėti.

– Kas dar gali padėti pagyti?

– Mus gadina materializmas, vartojimas, skubėjimas, laiko neturėjimas. Išjunkite elektrą, dings kompiuteriai, televizoriai, pradėsite kalbėtis, kvėpuoti pilna krūtine. Šiuolaikinė medicina – kaip gaisrinė, gesinanti gaisrus (ligas), tačiau ką iš to turime? Nuodėgulius. Su augalais kitaip. Žmogui reikia pastangų išmokti viską ruošti, tarkime, čiobreliai turėtų būti geriami 21 dieną, kad duotų naudos. Visada galvokite, kaip gyvenate. Yra dalykų, susijusių su karma, tačiau liga – tai gyvenimo, kurį gyveni, rezultatas.