Faustos Marijos laiškas palietė tūkstančius – bedė pirštu į svarbią problemą: „Ne vieni namai liko be šuns...“

Fausta Marija Leščiauskaitė, šuo / Asmeninio albumo ir shutterstock nuotr.
Fausta Marija Leščiauskaitė, šuo / Asmeninio albumo ir shutterstock nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Naujųjų metų naktį, laikrodžiui mušant vidurnaktį, fejerverkai daugeliui dovanoja džiaugsmą ir įspūdingą reginį. Vis dėlto Lietuvoje ne kartą keliamas klausimas dėl jų poveikio gyvūnams. Šventinį vakarą šeimininkai ne visada pagalvoja apie savo augintinius ir skuba džiaugtis į lauką, palikdami juos vienus namuose. Apie tai prabilo ir žurnalistė, rašytoja Fausta Marija Leščiauskaitė.

Socialiniame tinkle „Facebook“ ji pasidalijo įrašu, kuriuo sutiko pasidalyti ir su naujienų portalu Žmonės.lt.

Įraše ji prabilo apie atsakomybę ir prioritetų svarbą per šventes, ypač kai tai susiję su gyvūnais.

Ji pabrėžė, kad tam tikrais atvejais reikia apgalvoti, kas yra svarbiausia ir kaip elgtis atsakingai, kad išvengtume nelaimių ar nepageidaujamų pasekmių.

„Naujųjų naktį ne vieni namai liko be šuns. Štai, ir Matas ėjo ieškoti kaimynų šuns. Ne į vienus namus tie šuneliai nebegrįš. Į kaimyno – negrįžo. Ir realistiškai galvojant, vilties nebėra.

Daugelis tų namų keletą dienų paliūdės ir nusipirks naują šuniuką. Ir dar vieną. Pakeis kaip kažkur svečiuose paliktą ir nebeatsiradusį megztinį.

Pamenu, kad sulaukiau didžiulio pykčio pasakiusi, kad šunį (ar bet kurį kitą gyvą padarą) auginti turėtų galėti ne kiekvienas. Tai yra privilegija.

Be abejonės, nutinka nelaimių. Bet šunį auginantis žmogus naujametę naktį prioritetu turėtų daryti būtent gyvūną, o ne savo šampaniukus, ikriukus, mišrainiukus (laiko ko gero užteks viskam, aš tik apie prioritetus). Tai reiškia, kad turi apgalvoti, kur bus tavo gyvūnas.

Jis negali likti vienas ir negali būti prie laukinių durų. Tai reiškia, kad tos dienos ilgasis pasivaikščiojimas turi vykti dieną, o vakare paskutinis išėjimas – 21-22 valandą vėliausiai ir trumpai. Tai reiškia, kad vidurnakčiui turite būti pasiruošę skanukų, jei reikia – slėptuvę. Ir pirmiausia pasirūpinti, kad šuo niekaip nepatektų prie durų, tik tada žiūrėti į liepsneles danguje. Tai reiškia, kad jei jūsų augintiniui nuo sprogimų – negera, turite kreiptis į veterinarą dar iki šventės, ir galbūt gauti vaistų. O jei negera nėra – vis tiek nepalikti jo vieno ir daryti jį prioritetu.

Gyvūnai nėra daiktai, užgaida, pūkuotas švelnus priedas. Ir nelaimė yra tada, kai ji nutinka padarius viską, kas prieš tai išvardinta. O kitais atvejais, tai aplaidus elgesys. Mes visi kartais pasielgiam aplaidžiai, dievo nevaidinu. Bet suprasti, kodėl tokios nelaimės įvyksta, svarbu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Fausta.