FC Baseball pristato naują albumą „Vorai“: „Panos naktimis siuntinėja vorų nuotraukas“
Tautvydas Gaudiešius-FC Baseball šią savaitę gerokai kilstelės savo klausytojų ūpą: ką tik pasirodė jo naujausias albumas „Vorai”. Tai – 10 naujų lietuviškų kūrinių, parašytų tarsi atsisveikinimo su artimu žmogumi nuojautoje. Tačiau jame – tiek daug šviesos, kad atlikėjas, net jausdamas pasišlykštėjimą vorais, kaip tik jiems skyrė ir albumo pavadinimą.
FC Baseball interviu pasakoja, kaip dabar į jo gyvenimą naktimis vorai lipa iš „Instagram’o”, kodėl pats vengia rašyti apie mirtį ir – kaip išmokus skraidyti įgusti ir vaikščioti žeme.
Būna, išsiskyrus su artimu žmogumi į širdį prilyja. Taip klampiai, gyliai. Nedžiūva, negyja žaizdos toje drėgmėje. Bet šis albumas – jau tarsi pasivaikščiojimas po lietaus, su ausinėmis, iš kurių sklinda šilta, šviesi muzika. „Vorai” – išėjimas į saulę?
Viskas gal dar painiau? Aš rašiau apie išsiskyrimą, kai dar nebuvau išsiskyręs. Visada taip: aš tiesiog rašau, net tiksliai nežinau, apie ką. Vėliau pats klausau ir galvoju – wow, kaip taip nutinka? Vienos dainos net neįdėjau į šį albumą. Ten dainavau apie tai, kaip gyvenu Vilniaus rajone – Žvėryne. Vėliau nutiko taip, kad išsiskyręs persikėliau būtent į Žvėryną. Mistiniai dalykai. Nenoriu sakyti, kad kažkuo labai tikiu, bet ne kartą po kiek laiko išsipildė tai, apie ką dainavau. Todėl kai pradedu rašyti apie mirtį, tų dainų net nebaigiu. Vengiu šios temos. Naujo albumo kūrinys „Perplaukta upė” visiškai aiškiai pasakoja apie santykių pabaigą. Atrodė, jau žinojau, kaip viskas bus, bet dar slėpiau nuo savęs.
Susipažinkime: FC Baseball – orakulas?
Taip, mane turėtų samdyti prieš pasaulio futbolo čempionatą...
O ne beisbolo čempionatą?
Futbolo čempionatas sulaukia daugiau peržiūrų (juokiasi).
Kodėl albumą pavadinai „Vorai“, jei jauti arachnofobiją – vorų baimę? Ar ta nesimpatija vorams paties atveju nėra tokia aštri?
Kaip tik – labai stipri. Esu net išėjęs iš vieno pasimatymo, nes pamačiau vorą ir taip supurtė... Bet nėra geresnės metaforos kalbant apie šį momentą. Tarsi niekas nemėgsta vorų. Net tie, kurie sako, kad mėgsta ar bent jų nebijo, man atrodo, vis tiek meluoja. Tarsi mums užprogramuota vorų nemėgti vien dėl to, kad jie yra. Bet – galbūt yra baimių, kurios ir turi likti baimėmis? Mano mama pasakė, kad „gal Lietuvos muzikos tu ir neišgelbėsi, bet porą vorų – tikrai”. Tapau vorų PR’o gerintoju. Panos siuntinėja naktimis per „Instagramą” vorų nuotraukas, rašo: „Pamačiau vorą – pagalvojau apie tave.”
Sakai, reikia pabandyti pamatyti vorą kitomis akimis?
Taip, dabar aš esu vorų advokatas. (juokiasi)
Dar vienas sutapimas: albume yra daina „Pilaitė”. Jei ji skirta Pilaitės mikrorajonui, esančiam Vilniuje, tai ten buvo įkurtas ir baikerių klubas „Vorai”.
Šiuo atveju, „Pilaitė” parašyta todėl, kad ten gyvena geriausias mano draugas Leonas, esame praleidę ten daug gražaus laiko, apie daug ką plepėję.
Kitoje dainoje – „Įstrižainės” – džiaugiesi „užbraukęs kampus”. Žaidi „Teleloto”?
Apie „Teleloto” tik ir atsimenu, kad buvo toks įstrižainių laimėjimas. Užbraukti kampus daug kam pavykdavo. Gal 8 litus laimėdavai, subraukęs įstrižaines. Linksma, graži metafora, kad šventi tą momentą, kai laimėjai šeštą vietą nuo galo. Mano metų lietuvio kraujyje yra šitas lošimas, nes turbūt nebuvo tokių tėvų, kurie nepirktų „Teleloto” bilietų.
O daina „Plungė” parašyta tavo tėvams? Tiems namams, kuriuose telpa visi tavo išgyvenimai, visos baimės, visos paslaptys?
Dabar man – 30. Pastaruosius 12 metų ten nebegyvenu, tad viskas pasimiršta, kas buvo sudėtinga anksčiau, nuoskaudos visokios. Plungės seniai nevadinu namais. Labiau mąstau apie savo sūnėną Vincą, ten augantį sesės vaiką, kuriam aš esu įdomus dėdė iš Vilniaus, pasirodantis dukart per metus. Jis seka mano pavyzdžiu, mokosi groti gitara. Mąsčiau apie jį. Norėjau tokiems vaikiams, kaip jis pasakyti: taikyk į debesį TĄ, svajok už Plungės ribų.
Ir – „nepamiršk mojuoti sparnais”? Įsimena ir ši dainos eilutė. Pats niekada nepamiršti jais mojuoti?
Man kaip tik gal sudėtinga kas kita: sparnais mojuoju kaip išprotėjęs, bet vaikščioti žeme kiek prasčiau. (Šypsosi.) Todėl ir santykiai trunka 2 metus, o paskui jau žinau, kad bus kaip visada. Bet stengiuosi mokytis vaikščioti. Skaitau psichologines knygas.
Dar šis tas iš naujo albumo: „Norisi į lauką vėl po begalinio sausio / Vasara jau greitai.” Turi jai – vasarai – didelių planų?
Labai nedrąsiai sekasi planuoti šiuo metu. Mano vadybininkai domisi, kiek mums duos tų laisvių, kiek galėsime savo koncertinių planų įgyvendinti. Nesinori nusivilti, nes kartais atrodo, kad niekada nesibaigs šitie vargai. Bet žmonės labai klausosi mano lietuviškų dainų, daug apie tai rašo, dėkoja. Jaučiu, kai jau galėsime surengti koncertą, visi dainuos mintinai.
Visai neseniai pasirodė „Lùna” vinilas. Ar nebuvo geriau šiek tiek prilaikyti „Vorus”? Paleisti juos vėliau?
Tai kaip tik buvo racionalus sprendimas. Gaunu labai daug žinučių, klausytojai rašo, kad dėka „Lùna” albumo karantinas tapo septyniais procentais lengvesnis. Sako, faina, kad kuriu lietuviškai. Tai štai dar 10 lietuviškų dainų, kad būtų dar šiek tiek lengviau. Anksčiau rašiau angliškai, nes taip rašė mano herojai. Dabar, tiesą sakant, jau beveik baigiu rašyti trečią lietuvišką albumą. Aš tos muzikos turiu daug, nes ką gi daugiau daryti? Mums neleidžia 50 procentų mūsų darbo – dainavimo ant scenos, tai visą dėmesį ir laiką skiri tiems kitiems 50 procentų – kūrybai. Be to, muzika yra žmonėms. Nėra čia ką slėpti – aš tikiu, kad tos dainos gyvens daug metų. Jose nėra kažko itin madingo, laikino, viskas atlikta klasikiniu stiliumi. Todėl daina ir po 5 metų bus aktuali. Ir jei žmonėms norėsis mano dainų, tai aš – čia. Noriu vaikščioti į pasimatymus, likti jaunas ir rašyti dainas.