Festivalį „Vilnius Jazz“ sudrebins avangardo ir klasikos meistrų premjeros
Spalio 12 d. į 26-ojo šiuolaikinio džiazo festivalio „Vilnius Jazz“ sceną kils pripažinti „free“ džiazo ir akademinės muzikos atlikėjai. Visi keturi projektai – du dieninio ir du vakarinio koncertų – verti išrankiausios publikos dėmesio. 16 val. scenoje pirmą kartą susitiks iškilūs improvizacinės muzikos kūrėjai – vienas novatoriškiausių savo kartos būgnininkų amerikietis Williamas Hookeris ir lietuvis pučiamųjų instrumentų virtuozas, kompozitorius Liudas Mockūnas.
Šis menininkas vis dažniau patenka į pasaulio improvizacinės muzikos korifėjų orbitą. Neseniai puikių recenzijų sulaukė jo ir britų improvizacinės muzikos legendos kontrabosininko Barry Guy albumas „Lava“, pasirodė kompaktinė plokštelė, įgrota kartu su „free“ džiazo grandu saksofonininku Evanu Parkeriu.
Šį kartą L.Mockūnas bandys užmegzti dialogą su vienu įdomiausių „free“ džiazo kompozitorių ir atlikėjų W.Hookeriu.
Šis daugybės įdomių projektų lyderis buria apie save kūrybingiausius ir savičiausius įvairių kartų ir braižo improvizuotojus, kad įgyvendintų kompozitoriaus ambicijas ir atsiskleistų kaip išradingas, lankstus atlikėjas. Ar garsintų nebylų filmą, ar varijuotų poezijos temą, W. Hookeris visada suderina savo muzikoje dramatinę įtampą su žmogiška šiluma ir optimizmu.
Menininkas iki šiol buvo žinomas lietuvių publikai tik iš gausių savo albumų, kurių tris naujausius išleido Vilniuje įsikūrusi įrašų kompanija „NoBusiness Records“. Jie atskleidžia nepasotinamą W.Hookerio poreikį ieškoti naujų muzikavimo formų ir partnerių, naikinti žanrų ribas.
Bruklino avangardo scenos atstovas airių kilmės JAV būgnininkas Seanas Noonanas dieniniame koncerte pristatys savo ambicingiausią projektą – postmodernaus džiazo siuitą įgarsintam styginių kvartetui ir mušamiesiems „A Gambler‘s Hand“.
Styginių kvartetui kuriantis džiazo būgnininkas – retas reiškinys. Kartais styginiai tik paįvairina džiazo kompozicijų spalvas, o S.Noonanas sulydė styginius ir perkusiją į vieną organizmą, supynė kompoziciją su improvizacija. Negana to, muzikuodamas būgnais šiame projekte autorius pasakoja siurrealistinę istoriją apie pamišusį, įstrigusį sienoje lošėją.
S.Noonanas prieš kelerius metus pradėjo naudoti kūryboje improvizuotus pasakojimus, suteikiančius muzikai daug ekspresijos. Jis renka tekstus nuo graikų mitologijos iki įvairiausių tautų folkloro ir juos pritaiko savo kūriniams.
„A Gambler‘s Hand“ – pirmasis rimtas S.Noonano kaip kompozitoriaus, rašytojo, pasakotojo ir kino menininko darbas. Pagal būgnininko sukurtą absurdo istoriją lenkų kino menininkė Marta Kopec sukūrė nebylų filmą „A Gambler‘s Hand“, kuriame pagrindinį veikėją įkūnijo pats būgnininkas. Filmo premjera įvyko prieš porą savaičių Niujorke gyvai skambant siuitai. Filmas bus rodomas ir „Vilnius Jazz“ publikai.
Vakarinį šeštadienio koncertą 20 val. pradės akademinio kompozitoriaus opusas – Osvaldo Balakausko „Pavasario psalmės“, parašytos perkusininko Arkadijaus Gotesmano užsakymu. Šis kūrinys tiksliai užrašytas natomis, išskyrus įžanginę A.Gotesmano improvizaciją. Tačiau O. Balakauskui visada imponavo „savita džiazo muzikos gramatika“. Savo muzika šis menininkas tarsi bando užfiksuoti tai, kas džiaze neužrašoma – dinamiškos jo kūrinių ritminės struktūros kuria svingo pojūtį, improvizacinę aurą.
Premjerą pristatys maestro Donato Katkaus diriguojami džiazo ir akademinės muzikos atlikėjai, kurie yra susiję ir su džiazo scena.
„Vilnius Jazz“ šeštadienio maratoną užbaigs prancūzų džiazo guru kompozitoriaus ir pianisto Andy Emlerio „MegaOctet“, subūręs ryškiausius lyderio kartos improvizuotojus.
Šis daugybę apdovanojimų pelnęs kolektyvas stebina savo spalvingu muzikos žodynu, kurį pasitelkia kryžmindamas akademinės, populiariosios, etninės bei avangardo muzikos žanrus.
Kurdamas šiai grupei A. Emleris paiso kiekvieno nario individualaus stiliaus ir instrumento skambesio, o muzikantai savo ruožtu jau puikiai perprato lyderio polinkius bei gebėjimą išlaviruoti tarp spontaniškumo ir savikontrolės, perteikti tiksliai užrašytais tekstais improvizacinį muzikos polėkį ir žaismę. A.Emlerio kūriniai atveria spalvingą žmogaus emocijų spektrą, alsuoja roko energija, žavi impresionistiniais potėpiais ir humoro blyksniais.
„MegaOctet“ eksperimentai stipriai paveikė 10-ojo dešimtmečio džiazo sceną ir iki šiol kelia šios muzikos mėgėjų bei profesionalų entuziazmą.
Jūsų dėmesiui – Williamo Hookerio pasirodymas Niujorke: