Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorius Ugnius Liogė: „Vilčių dar turime“
Tradiciškai vasarą palydėdavome paskutinį rugpjūčio savaitgalį kartu su festivaliu „Mėnuo Juodaragis“ („MJR“). Alternatyvios muzikos, amatų ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė – unikalus renginys, siūlantis ne tik koncertus, bet ir įvairias kultūrines veiklas. Kaip koronaviruso pandemija keičia organizatorių planus? Apie tai – pokalbis su festivalio vadovu Ugniumi Lioge.
Ugniau, kokiomis nuotaikomis gyvenate? Ar vis dar planuojate rengti festivalį?
Kadangi mūsų festivalis visuomet vyksta vasaros pabaigoje, vilčių dar turime. Turime ir bent keturis planus, kaip galėtume prisitaikyti prie esamų sąlygų. Tiesa, mes jau pernai turėjome kūrybinę pertrauką, ir gal du metus iš eilės neturėti renginio būtų daugoka... Bet ištvertume (juokiasi). Tiesa, pati situacija dabar neatrodo tragiška, ir jeigu būtų leidžiami renginiai, ieškotume saugiausio sprendimo.
Faktas, kad tokio festivalio, kaip planavome, jau nepadarysime. Visi susitarimai su užsienio atlikėjais pas mus vykdavo kovo – balandžio mėnesiais. Dabar šis laikas yra labai nedėkingas, nes viskas planuojama jeigu lygmenyje. Kaip organizatorius tarsi dirbi, tarsi ne. Kartais ir pats nebesupranti, kuo užsiimi (juokiasi). Vis vien ateis laikas, kada nebegalėsime tęsti tos neaiškios situacijos ir reikės priimti sprendimus.
Kiek ketinate laukti oficialių sprendimų?
Manau, kad vėliausiai iki liepos 1 d. Jeigu iki to laiko negausime informacijos, ar rekomenduojama daryti renginius ar ne, festivalį teks atšaukti.
+31Visgi, jei mažesniems renginiams bus leista gyvuoti, ar įsivaizduojate „MJR“ be užsienio atlikėjų? Jeigu taip, kokio dydžio jis galėtų būti?
Mes turime patirties su glausto festivalio formatu, kurį darydavome kas keturis metus. Esminis klausimas, kokio masto susibūrimai atvirame ore bus leidžiami – ar, tarkime, iki tūkstančio, ar dviejų šimtų žmonių. Pagal turimą biudžetą, paslaugas, dviem šimtams žmonių festivalio nepadarytume.
O dėl atlikėjų, tiesą sakant, netikiu, kad kelionių apribojimai bus vienodai taikomi visoje Europoje. Galbūt latvius, estus, lenkus galėtume prisikviesti. Tačiau festivalis gali vykti ir tik su vietiniais atlikėjais.
Be to, „MJR“ visuomet turi ne tik muzikines scenas, bet ir įvairias kultūrines veiklas, į kurias galėtume orientuotis labiau. Jeigu kažką tai spręstų, svarstytume renginio datą perkelti į rugsėjo mėnesį. Problema, kad jau po gero mėnesio turime pranešti savo auditorijai apie tolimesnius planus. Labai tikimės, kada iki to laiko turėsime mums svarbius atsakymus.