Festivalio „Žodžiai“ komisijos narė Beata Tiškevič-Hasanova tiki: teatras gali nutildyti patyčias
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras – didžiausia Lietuvoje neformaliojo švietimo įstaiga – Veiksmo savaitėje „Be patyčių“ dalyvauja su ypatinga programa – teatrų festivaliu „Žodžiai“. Festivaliu siekiama parodyti, kaip užkirsti kelią pašaipoms, pasitelkus vieną iš meno rūšių – teatrą. Finalinis festivalio renginys vyks 2015 m. kovo 27 d., nuo 11 val., Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Konstitucijos pr. 25, Vilniuje.
Prie teatrų festivalio „Žodžiai“ prisijungė Lietuvos formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose veikiančios teatro studijos, būreliai, jaunimo iniciatyvinės grupės, kultūros namai ir kiti teatrą mylinčių žmonių sambūriai. Visi jie turėjo vieną užduotį – sukurti iki 10 min. trukmės etiudą, orientuotą į žodžius: suprantu, pasitikiu, padedu, matau, globoju. Šie žodžiai skatina susimąstyti – ar verta tyčiotis iš kito? Be to, gelbsti ginant tą, iš kurio šaipomasi.
Savo mintimis apie teatrų festivalį „Žodžiai“ – apie tai, kaip teatras, vaidyba gali nutildyti patyčias – dalijasi festivalio komisijos narė Beata Tiškevič-Hasanova: „Teatras ir vaidyba mums leidžia persikūnyti į kitą žmogų ir tiek, kiek trunka spektaklis, pabūti jo kailyje. Studijuodama aktorinį meistriškumą, supratau, kad blogų žmonių nėra, tėra tik aplinkybės, sąlygos, kurios žmogų stumia į vieną ar kitą veiksmą, suformuoja jo elgesį. Mus dėstytojai mokė būti savo herojų advokatais. Gauni vaidmenį – pirmą dieną dar jį vadini visokiais abstrakčiais epitetais, klijuoji jam etiketes, žiūri į jį lyg į tik dvi puses turintį kartoninį žmogeliuką, bet vėliau – narplioji, mąstai, prisijaukini jį ir supranti, koks tai artimas tau žmogus.
Šis įprotis perėjo ir į gyvenimą. Net kai žmogus su manimi blogai pasielgia, net kai norisi ant jo rėkti, keiktis, pykti – giliai širdyje visada suprantu jį. Juk kartais mes net negalime kitaip pasielgti negu pasielgiame. Ir mes negalime būti kitokie, negu esame. Patyčios, kitų žmonių smerkimas, teisimas – tai niekas kitas, kaip tos pirmos dienos su veikėjais, kai į juos dar žiūri kaip į kartoninius žmogeliukus, o juk mes, visi mes esame gerokai daugiau negu viena prilipdyta etiketė, besiremianti į plaukų ar odos spalvą, seksualinę orientaciją, tautybę, religinius įsitikinimus, lytį. Kiekviename mūsų slypi didžiulis pasaulis, tik ne visi žiūri į jį švariais akiniais.“
Visi, neabejingi teatrui ir norintys išvysti, kaip jis įveikia patyčias, kviečiami į finalinį teatrų festivalio „Žodžiai“ renginį. Daugiau informacijos: http://bit.ly/teatru-festivalis-zodziai