Festivalis „Galapagai 2018“ atskleidžia tris pirmus atlikėjus

Viena atlikėjų, vasarą koncertuosiančių „Galapaguose“ – superhitais „No Roots“ ir „Hit The Ground Running“ klausytojų meilę pelniusi Alice Merton. Fantastiškai startavusi atlikėja šiais metais maudosi šlovės spinduliuose.

Debiutinis Alice Merton singlas „No Roots“ prasiskynė kelius į viršūnes pernai. Skynėsi taip, kaip pati Alice. Ji gimė Kanadoje, vėliau persikėlė į Vokietiją, o iš ten – į Angliją. Jos muzika šiuo metu keliauja priešinga kryptimi: Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje singlas „No Roots“ jau paskelbtas platininiu, dabar Alice Merton muziką atrado Šiaurės Amerika.

120 milijonų perklausų internete, lyderės pozicijos „Spotify“ platformoje, EBBA 2018 apdovanojimas, kokį prieš ją yra gavusios Adelė ir Katie Melua... Merginai, kuri vaikystėje mokėsi skambinti pianinu, vėliau lavino vokalą, o galiausiai sėdo rašyti savo dainų apie amžiną bastymąsį per pasaulį tenka pripažinti: rožinė svajonė vieną dieną tapti žymia artiste išsipildė. Faktiškai tai įvyko tuomet, kai Alice Merton įkūrė savo leidybinę kompaniją „Paper Plane Records“ ir išleido dainą „No Roots“.

Dabar ji sutelkusi dėmesį į savo didįjį Europos turą ir jam parengtą galingą šou. Daug naujos, geros muzikos ir puikiai žinomos dainos iš EP „No Roots“ šią vasarą atkeliaus iki festivalio „Galapagai“. Beliks iškelti rankas į viršų ir pasiimti visa tai, ką ši atlikėja transliuos nuo scenos.

„Gyvenime mane mažai kas domino, išskyrus muziką, nors tiesą sakant, ir aš buvau niekam tikęs visame kame, išskyrus muziką. Mano pažymiai buvo nuo beviltiškų iki vidutinių, tik muzikoje buvau įvertintas A su žvaigždute. Tokia mano gyvenimo istorija“, – sako Tomas Walkeris. Jis taip pat šių metų liepą koncertuos festivalyje „Galapagai“ ir atliks tokius savo kūrinius kaip „Leave a Light On“ ar „Fly Away With Me“.

Daugelis turi svajonių, kurių niekada nedrįsta įgyvendinti, pasilikdami sau amžinai opų klausimą: „O kas, jei..?“ Bet tai ne apie Tomą Walkerį – širdimi dainuojantį kūrėją, kuris taip jaudinančiai apjungė velniškai stiprias savo dumples ir sceninį minimalizmą, 50 milijonų perklausų ir dar gerai prisimenamą patirtį, kai groji tuščiose salėse, miegi traukinių stotyse ir važiuoji į muzikos pamokas su pasiskolinta autobuso kortele… Šiandien Tomas – jau tas, kuris groja milžiniškame festivalyje „Glastonbury“ ir kurio vardas ant muzikos žurnalų viršelių rašomas greta „Foo Fighters“.

Šios grupės dainas, kaip ir AC/DC ar „Muse“ hitus, dar būdamas paauglys jis visa gerkle plyšavo namuose kartu su savo muzikuojančiu tėvu. Dabar tėvukas nesulaiko pasididžiavimo ašaros, stebėdamas, kaip sūnus prabangioje Londono studijoje su simfoniniu orkestru įrašinėja savos kūrybos dainą arba dalyvauja kviestinės žvaigždės statusu daugiamilijoninę auditoriją suburiančiuose TV šou Valstijose. Bet kuriam kitam tėvui jis gali tik paplekšnoti per petį: jei vaikis, sulaukęs 13-os, iš sutaupytų pinigų nori nusipirkti gitarą, jis eina teisingu keliu.

Tiesa, Tomas Walkeris pridurtų, kad tame kelyje teks iki kelių paklampoti mėšle, kad gimtų dėmesio vertos dainos. Viskas jo kūryboje – iš gyvenimo. Iš nakties, kai teko viską mesti ir bėgti gelbėti draugo, o ryte išgirsti apie mylimos tetos mirtį. Iš beprotiškų metų Londone, gyvenant viename name su 12 kitų jaunų studentų. Iš laikotarpio, kai teko patarnauti turčiams ar dirbti virtuvės šefu (ir pripažinti, koks esi nevykėlis prie puodų). Iš praknapsėtų vakarų, kai suprato, kad yra žlugęs, bet nepaisant visko – myli gyvenimą... Iš tikrų patirčių gimusi nuoširdi Tomo Walkerio muzika pasiekė klausytojus.

„Abu atlikėjai – žiauriai faini. Jei nereikėtų „Galapaguose“ dainuoti, tikrai varyčiau bent jų paklausyti. Geras!“ – į žinią apie festivalyje koncertuosiančius Tomą ir Alice reagavo lietuvė atlikėja Beatrich.

Geras! – galima jai paantrinti, nes ir pačios Beatrich vardas – šių metų festivalio „Galapagai“ atlikėjų gretose!

„Vasaros festivalyje esu buvusi du kartus ir abu – ant scenos. Visą laiką norėjau nuvažiuoti į festą su draugais, esu girdėjus visokių gerų istorijų, – juokiasi Beatrich. – Festivaliai turbūt yra geriausias dalykas, kas gali įvykti vasarą. Aš dažniausiai koncertuoju klubuose, kai publika yra labai arti ir su ja lengva kontaktuoti, nes žmonės – šalia. Tuo turbūt ir skiriasi koncertas festivalyje. Šiek tiek jaudinuosi, nes viskas bus kitaip nei aš įpratusi, tai lyg šioks toks išėjimas iš komforto zonos. Bet tikiuosi, bus daug žmonių, su kuriais galėsime gerai pasilinksminti kartu. Labai labai labai laukiu savo koncerto „Galapaguose“. Girdėjau, ten – žiauriai smagu.“

Didžiausiame metų muzikos renginyje – apdovanojimuose M.A.M.A 2017 Beatrich skendo griausmingose ovacijose, vidury „Žalgirio“ arenos atsiimdama dvi statulėles – už geriausią proveržį ir metų dainą „Superstar“. Dabar statulėlės saugiai padėtos, o Beatrich, pasileidusi plaukus ir įsispyrusi į kedus, eina į priekį. Ji turi sutartį su rykliais „Warner Music“ ir 30 milijonų savo kūrinių perklausų internete.