Festivalyje „Gaida 2020“ – ypatingi koncertai su ryškiausiais ir laiko patikrintais lietuviškais kūriniais

Daumantas Kirilauskas / D.Matvejevo nuotr. / Vida Press nuotr.
Daumantas Kirilauskas / D.Matvejevo nuotr. / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Jubiliejinis 30-asis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“ melomanams parengė dar vieną staigmeną. Lapkričio 3-ąją įvyks pirmasis lietuviškų „hitų“ koncertas.

Šiuolaikinio meno centre vyksiančiame koncerte publika galės prisiminti ir pasigėrėti ryškiais, skirtingų stilių, estetikų ir tematikų kūriniais, kuriuos įvairiu metu sukūrė Algirdas Martinaitis, Feliksas Bajoras, Gintaras Sodeika, Remigijus Merkelys, Onutė Narbutaitė.

Renginyje pasirodys Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijonų duetas, dainininkė Nora Petročenko, pianistai Daumantas Kirilauskas ir Indrė Baikštytė, Donatas Butkevičius (kontrabosas), Paulius Balčytis (trombonas), Aurimas Jankevičius (trimitas) ir Vilniaus bei Čiurlionio styginių kvartetai.

Vilniaus kvartetas / LNF nuotr.
Vilniaus kvartetas / LNF nuotr. / Vida Press nuotr.

O antrąjį koncertą, kuris perkeltas į lapkričio 8 d., Nacionalinėje filharmonijoje rengia Lietuvos kamerinis orkestras, solistai Petras Geniušas ir Ugnius Dičiūnas, dirigentas Karolis Variakojis.

Algirdo Martinaičio variacijos dviem fortepijonams ir sintezatoriui „Gyvojo vandens klavyras“ iškelia skaudžią gamtos išlikimo temą. Nors kūrinys buvo sukurtas 1983- aisiais, šiandien ekologijos tema tapo dar labiau aktuali.

„Gyvojo vandens klavyras“ yra vienas iš žymiojo Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoninio dueto repertuaro kūrinių, kurį duetas dabar atliks po ilgesnės pertraukos.

Kitas „kultinis“ R. Rikterės ir Z.Ibelhaupto repertuaro opusas yra Gintaro Sodeikos „Garso ontologija Nr. 2“. Kūrinio premjera 1998 m. tiesiog išsprogdino lietuviškos klasikos sceną savo „akademiniu techno“.

„Pradžioje buvo ritmas...“ – taip metaforiškai kūrinį apibūdina atlikėjai. Čia jungiami minimalizmo ir džiazo elementai, o ritmas yra sudėtingiausias atlikimo parametras. 

Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė / Pauliaus Gasiūno nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė / Pauliaus Gasiūno nuotr. / Vida Press nuotr.

Tos pačios kartos kompozitoriaus Remigijaus Merkelio kompozicija „MiKonst“ 2000 m. pelnė pirmąją premiją M.K.Čiurlionio kompozitorių konkurse. Jau pats pavadinimas nurodo kūrinio ryšį su lietuvių muzikos klasiku – akivaizdus Čiurlionio dviejų vardų trumpinys, kuris taip pat išreiškia ir vieną pastovų garsą kūrinyje – natą „mi“ (Mi Konstanta). Įvairių atlikėjų dažnai atliekamą opusą šįsyk gros pianistas Daumantas Kirilauskas ir daugkart šį kūrinį griežęs Vilniaus kvartetas.

Felikso Bajoro „Missa in Musica“ buvo parašyta 1993 m. Tai vienas ryškiausių ano meto kūrinių, kurio premjerą atliko ansamblis „Ex Tempore“. Nors ir sukurtas lotyniškais mišių tekstais, šis opusas yra labiau koncertinis ir net teatrališkas kūrinys, nei liturginis. Tris šio kūrinio dalis koncerte atliks visai kitos kartos atlikėjai: Nora Petročenko (balsas), Paulius Balčytis (trombonas), Donatas Butkevičius (kontrabosas) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas).

Onutės Narbutaitės kūrinys „Melodija Alyvų sode“ taip pat susijęs su biblinėmis, Naujojo Testamento, temomis. Bet ne tik.

„Šios muzikos atsiradimą lydėjo įvairūs tekstai. Tarp jų – Naujasis Testamentas ir Rainerio Maria Rilke’s eilėraštis „Alyvų sodas“. Galvojau apie tuos žodžius ir dar apie daug ką: apie Johanną Sebastianą Bachą, apie kai kuriuos matytus ir įsivaizduojamus peizažus, apie kai kuriuos labai asmeniškus patyrimus... “, – pasakojo kompozitorė.

Kūrinį atliks du styginių kvartetai (Vilniaus ir Čiurlionio) ir trimitinkas Aurimas Jankevičius, diriguos Karolis Variakojis. „Melodija Alyvų sode“ yra vienas gražiausių O. Narbutaitės kūrinių, jo medžiagą kompozitorė vėliau panaudojo savo Simfonijos Nr. 2 antroje dalyje „Melodija“.

Festivalio „Gaida 2020“ koncertas „Rinktinė LT kolekcija“ su ryškiausiais lietuviškais kamerinės muzikos „hitais“ – lapkričio 3 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centre.