Teatro ir kino aktorė, „Sidabrinės gervės“ laureatė Irena SIKORSKYTĖ (28) savo vaidyba sukuria tokį emocinį lauką, kuriame norisi užsibūti. Galbūt todėl, kad kiekvieną vaidmenį ji perleidžia per save, o nesumeluota žmogiška drama juk žiūrovams įdomiausia. Ir nors Kaune užaugusi aktorė iki šiol sau užduoda klausimą, ar eina teisingu keliu, jos kūrybos gerbėjai neleis sudvejoti – Irena yra ten, kur ir turėtų būti.
Žiūrovai aktorius ir realybėje dažnai tapatina su jų herojais kine. Režisieriaus Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas“ įkūnijote vakarėlių sielą, reiverę Jurgą – už šį antraplanį vaidmenį ir gavote „Sidabrinę gervę“. Turite su Jurga panašumų?
Panašumų tikrai turime, pradėsiu nuo to, kad abi mėgstame šokti. Šokis yra manyje, todėl kai filmavome „Pietinia kronikas“, net nebuvau pagalvojusi, kad Jurgos personažo daugiausia reive: ten, kur linksma. Tik vėliau atėjo mintis: Jurga – šio filmo šokis. Pasidarė gera apie tai susimąsčius. Visgi tie personažai nėra toli nuo mūsų. Nors tuo metu, kai gyveno Jurga, aš negyvenau, nuojautą apie tą laikmetį turėjau, todėl ir pavyko visa tai perteikti. Tiesą pasakius, tam tikra prasme Jurga mane išlaisvino, nes po filmo premjeros prasidėjo naujas gyvenimo etapas, tapęs šviežiu vėjo gūsiu. Negana to, 2022-aisiais baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.