Filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ prodiuserė Giedrė Žickytė pasidalino jaudinančia žinute: filme suvaidinusi ukrainiečių šeima jau pakeliui į Lietuvą. „Tai, kas turėjo būti trumpa maloni kelionė, tapo išgyvenimo odisėja, gelbėjant šeimą nuo karo“, – teigė Giedrė ir papasakojo su kokiais iššūkiais teko susidurti nuo karo bėgančiai Annai su vaikais.
Jaudinančių įrašu Giedrė Žickytė pasidalijo „Facebook“ įraše:
„Šiek tiek šviesos naujienų šitomis pragaro dienomis.
Filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ herojai – mama Anna, jos penki vaikai ir sesers sūnus pagaliau turėjo tylią naktį – be šūvių, be sprogmenų, be sirenų garsų. Pagaliau lovose – ne metro, ne koridoriuje ir ne rūsyje, slepiantis nuo atakų. Didžiausia padėka Lietuvos ambasadoriui Ukrainoje Valdemaras Sarapinas ir Lietuvos pareigūnams – jūs padarėte viską, kas įmanoma ir kas neįmanoma. Mūsų visų labai laukiama šeima šiuo metu Lenkijoje (ačiū Monika Franczak už rūpestį), kelias dienas pailsės ir savaitgalį pasieks Lietuvą.
Kai planavome herojų ir kūrėjų atvykimą į premjerą Vilniuje, iki paskutiniųjų netikėjome, kad prasidės toks košmaras. Anna su dukromis premjerai įsigijo naujas sukneles...
Šeimą į Lietuvą norėjome atsivežti anksčiau, bet vienam iš vaikučių reikėjo padaryti padaryti išvykimo dokumentą. Kol sprendėme šį klausimą, prasidėjo neramumai Krasnogorivkoje, Donbase, kur šeima gyvena. Nutarėme, kad saugiau laukti kelionės į Lietuvą būtų Kijeve, ten išnuomavome butą. Tai buvo praeitą sekmadienį. O Dieve, kokie jie buvo laimingi, kad mieste ramu, niekas nešaudo, kad butas gražus. Anna sakė, kad jos vaikai nėra matę tokių nuostabių parkų, tokių žaidimų aikštelių. Jų miestelyje viskas karo sugriauta... Dar trečiadienį Anna man atsiuntė video, kuriame vaikai supasi ant sūpynių. Turėjome jau kitą dieną pirkti lėktuvo bilietus premjerai... Tačiau ankstų rytą Ukrainą užpuolė ir prasidėjo karas.
Visi išgyvenome šoką. Iš Kijevo nebuvo įmanoma išvažiuoti. Žmones evakuojantys traukiniai buvo perpildyti. Penktadienį šeima liko nakvoti metro Kijeve, kur buvo saugiausia slėptis nuo atakų. Kitą dieną mūsų filmo montažo režisierius Ivan Bannikov atvažiavo į metro pagelbėti mamai su vaikais nusigauti iki traukinio. Anna trumpam grįžo į nuomojamą butą pasiimti kelių daiktų. Tuo metu uždarė metro ir visi tapo atskirti – vaikai laukė metro, o motina negalėjo pas juos grįžti. Po kelių valandų visi, ačiū Dievui, susitiko, bet buvo įvesta komendanto valanda iki pirmadienio ryto ir niekur nebegalėjo važiuoti. Pirmadienio vakarą pagaliau jiems pavyko papulti į traukinį, tai buvo labai sunki daugelio valandų kelionė perkimštame vagone, kol paryčiais pasiekė Lvivą, ten juos pasitiko mūsiškiai ir saugiai pergabeno per sieną.
Tai, kas turėjo būti trumpa maloni kelionė ir susitikimai su žiūrovais, tapo išgyvenimo odisėja, gelbėjant šeimą nuo karo. Anna ir vaikai, mes jus labai mylime ir Lietuvoje priglausim. Dieve, kaip norėčiau čia priglausti ir visą likusią filmo kūrybinę grupę, kurie lieka ginti Ukrainos...“ – rašė Giedrė Žickytė.
Režisierė pridūrė, kad su Anna ir vaikais kovo 7 dieną bus galima susitikti Vingio kino teatre, kur bus rodomas filmas „Mėlyna kaip apelsinas žemė“.
Visos už filmo rodymą Lietuvoje surinktos pajamos skiriamos herojų šeimai ir nuo karo kenčiantiems filmo kūrėjams Ukrainoje.
Filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ anonsas:
