Filmo „Senekos diena“ premjera: raudonuoju kilimu žengė lietuviško kino mėgėjai

„Filmo istorija – perdirbti mano gyvenimo faktai. Bet perdirbti tiek, kad jau beveik nieko bendro neturi su tikrove“, – sakė režisierius Kristijonas Vildžiūnas, pirmadienio popietę spaudos konferencijoje pristatydamas ketvirtąjį savo ilgametražį filmą „Senekos diena“.

„Senekos diena“ neseniai parodyta Estijoje, o pirmadienio vakarą filmą išvydo ir Lietuvos publika. Čia susirinko ir žinomi žmonės, tarp kurių – Kostas Smoriginas, Arūnas Sakalauskas, Algirdas Kaušpėdas, Rasa Samuolytė, Justė Arlauskaitė-Jazzu su Donatu Ivanausku, Dovilė Filmanavičiūtė, Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė su Mykolu Vildžiūnu, Ignas Krupavičius, Edita Užaitė, Benediktas Vanagas, Lina Anušauskienė ir daugelis kitų.​

Dovilė Filmanavičiūtė pasakojo, kad yra aistringa lietuviško kino gerbėja.

„Aš galvoju, kad lietuvišką kiną turime visi palaikyti, todėl einu į mėgstamų režisierių premjeras. Mūsų kinas buvo primirštas, o dabar grįžtam į aukso amžių. Kiekvieną kartą mane aplanko jaudulys juos žiūrint“, – Žmonės.lt sakė D.Filmanavičiūtė.

Dovilė sako, kad ją erzina, jog dauguma žmonių yra nusiteikę prieš lietuvišką filmą, nors iš tikrųjų, jos manymu, jis yra tikrai geras.

„Aš esu sinefilė ir man šalis, iš kurios yra filmas, nesukelia kažkokių papildomų abejonių eiti ar neiti. Man labiausiai nepatinka, kad dauguma yra nusistatę, manydami, kad lietuviškas kinas yra blogas. Dabar mes turim visas galimybes daryti gerą kiną ir mes jį darom. Svarbiausia, kad tas menas kažką paliktų“, – teigė ji.

Justė Arlauskaitė-Jazzu pripažino, kad dažnai pasižiūrėti lietuviško kino ją atveda tai, nes šioje srityje dirba jai svarbūs žmonės: „Aš iš esmės esu kino mėgėja. Seku ir lietuvišką kiną. Čia taip dirba mano daug draugų aktoriais, režisieriais. Tai nori ar nenori vis tiek tampi šališkas, kai ten sukasi artimi žmonės.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Filmas „Senekos diena“ – apie jaunus idealistus, ieškančius gyvenimo prasmės

Aktorė Rasa Samuolytė sakė, kad jei turi laiko, nepraleidžia progos pasižiūrėti lietuviško kino.

„Man visada įdomu pasižiūrėti, kas vyksta. Visada jaučiu tam tikrą intrigą. Aš kiną myliu, jis gali būti visoks. Tiesiog fiziškai ne visada galiu atsidurti ten, kur noriu. Bet lietuviškus filmus tikrai mėgstu“, – kalbėjo ji.

Filme „Senekos diena“ vaidmenį kūręs Arūnas Sakalauskas mano, kad mūsų kinui dar yra kur tobulėti. „Lietuvišką kiną dažnai žiūriu, įdomu, kas naujo, kas nustebins. Kartais pasirodo pakankamai vertų žiūrėti filmų.“

Dar yra kur pasitempti? „Dar temptis ir temptis“, – sakė jis.

Kosto Smorigino nuomonė tokia pati – čia tobulėti dar turi aktoriai. „Aš negaliu nemėgti lietuviško kino. Jis juk lietuviškas. Visada nuoširdžiausiai sergu, nes nedarant kino, neišmoksi jo daryti. Aš daug metų dirbau tarybiniame kine ir žinau, kad praktika labai svarbi. Tačiau mane iki šiol stebina, kad Lietuvos universitetuose nėra atskiros kino meno programos, kur išmokytų visas filmų smulkmenos, kurios yra privalomos.

Be to, pas mus labai svarbūs raudoni kilimai ir pompastika, kas man yra svetima. Anksčiau viskas buvo paremta darbu. Jei padarei gerą darbą, tai pagirtina. Jei ne – jokių kilimų tau niekas nepaties“, – teigė K.Smoriginas.

Nors anksčiau lietuvišką kiną Lina Anušauskienė sako retai žiūrėjusi, dabar jis jai vis labiau patinka. „Pastebėjau, kad vis pasitaiko mane dominančių filmų. Anksčiau gal nebuvau tokia didelė gerbėja, kaip ir dauguma mano kartos žmonių, labiau orientavausi į angliškus filmus. Bet per pastaruosius keletą metų teko matyti gerų filmų, vis tenka pabūti premjerose ir tikrai galima atsirinkti“, – sakė Lina.

„Tai jau antras jo filmas, kuriame dirbu. Šitas filmas buvo labai kristijoniškas, laba savitas. Šį sykį buvo kur kas įdomiau dirbti. Su Kristijonu Vildžiūnu man visada labai patinka kurti. Didžiuojuosi šiuo filmu“, – Žmonės.lt sakė filme vaidmenį kūrusi Elžbieta Latėnaitė.​

Apie filmą

„Senekos diena” – filmas apie gebėjimą nugalėti inerciją, apie pastangas kasdienybėje įžvelgti viltį – nepaisant nuoskaudų, praradimų, baimių.

„Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė“ – toks pagrindinių filmo herojų gyvenimo motto. Keli aštuoniolikmečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, bet tarp geriausių bičiulių atsiradęs meilės trikampis jaunus maksimalistus išskiria. O tuo metu Lietuva susikimba rankomis už savo nepriklausomybę Baltijos kelyje, trys tautos patiria bendrumo jausmą.

Po dvidešimt penkerių metų, filmo siužete herojus Simonas – sėkmingas žmogus, vis dažniau prisimenantis save jaunystėje atsisakiusį gilių jausmų. Nerealizuotų svajonių kartėlis ir buvusio geriausio draugo mirtis pastūmėja herojų prisiminti jaunystės akimirkas ir ieškoti savęs.

Dramatiškas vaidybinis filmas įdomus tiek vyresnei kartai, prisimenančiai gyvenimo sovietmečiu skonį ir visus jo atributus, tiek jauniems, savęs dar ieškantiems žmonėms. Filmas – apie meilę ir vertybes, atradimus ir praradimus. Garso takelyje skamba buvusios legendinės posovietmečio alternatyvaus roko grupės „Šiaurės kryptis“ muzika su atgijusiomis, naujai įrašytomis dainomis.

„Senekos dienoje“ vaidina nemažai talentingų ir garsių aktorių: Dainius Gavenonis, Elžbieta Latėnaitė, Arūnas Sakalauskas, Ina Marija Bartaitė, Marijus Mažūnas, Vesta Grabštaitė, Arūnas Storpirštis ir kiti.