Filmo „Spec. Žvėrynas“ režisierius Andrius Lekavičius: „Be didelių laimėjimų esu dalyvavęs tik kiemo muštynėse“
Sausio 8 dieną kino centre „Forum Cinemas Vingis“ pristatyta režisieriaus Andriaus Lekavičiaus dokumentinė juosta „Spec. Žvėrynas“.
Filmas pasakoja apie Lietuvos specialųjį operacijų būrį, kurį sudarė 15 jaunuolių. „Spec. Žvėryno“ nariai sako, kad paauglystėje žiūrėdavo visus filmus, kur vaidino stalonės, van damai, švarcnegeriai. „Kai rodydavo, kaip lentą spirt, taip ir mes spardydavom. Kopijuodavom, nes norėjom būti tokie pat kieti. Tie filmai darė didžiulę įtaką“, – prisimena tuometinio spec. būrio vadas P. Kasteckas.
Kopijuoti Kaulų laužytojo pravardę gavusiam P. Kasteckui sekėsi neprastai, nes 1980-aisiais jis penkis kartus tapo Sovietų Sąjungos kovinės savigynos čempionu.
Filmo herojai prisipažįsta, kad ir saugodami Aukščiausiosios Tarybos pastatą 1991 m. pučo metu, didesnę poilsiui skirto laiko dalį žiūrėdavo filmus.
Apie dokumentinę juostą kalbamės su jos režisieriumi Andriumi Lekavičiumi.
Iš kur atsirado idėja kurti būtent tokį filmą?
Prieš daugiau nei tris metus žurnale „Karys“ už akių man užkliuvo straipsnis apie specialųjį operacijų būrį, kuris atsirado pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Tai buvo nuodugnus pasakojimas apie jaunuolius, kurie pasiryžo ginti savo gimtinę. Mane sudomino ten pateikti faktai. Straipsnyje buvo minima, kad jaunuolius kovoti mokė pagal tuomečius veiksmo filmus. Jie sekė Bruce’o Lee suktukus ir skraidančio Van Damme’o smūgius. Būrio nariai buvo labai jauni. Mane tas straipsnis labai sudomino.
Pats tikriausiai taip pat esate tokių veiksmo filmų gerbėjas?
Na, vaikystėje, kai man buyo gal šešeri metai, ir pats žiūrėdavau į tuos garsius aktorius. Jau skaitydamas straipsnį apie specialųjį būrį, aš pagalvojau, kiek daug man, mažam berniukui, įspūdžio palikdavo vienas ar kitas veiksmo filmų herojaus judesys. Norėjosi šią istoriją „ištraukti“ į dienos šviesą.
Kaip suradote to meto būrio vadą ir spec. būryje tarnavusius jaunuolius?
Nebuvo sunku, informacija apie juos neužslaptinta, todėl visų pirma gavęs kontaktą susisiekiau su būrio vadu ir paklausiau, ką jis mano apie idėją kurti filmą. Viską apsvarstęs, buvęs vadas galiausiai sutiko. Kai vadovavo tam būriui, žmogui tebuvo 24 metai, visiem kitiems – apie 20.
Jūs pats galbūt taip pat esate lankęs kovos menų pamokas?
Ne. Paauglystėje buvau nuobodus lietuvis ir žaidžiau krepšinį (nusijuokia). Galbūt viskas būtų kitaip susiklostę, bet mano aplinkoje tuo metu buvo populiarus šis sportas. Tokių istorijų, kaip spec. būrio nariai, aš pats papasakoti negalėčiau. Tačiau jas galima išvysti filme.
O pats gyvenime esate kam nors „į kaulus“ davęs?
Vaikystėje, mokykloje yra tekę. Be didelių laimėjimų esu dalyvavęs tik kiemo muštynėse. Tačiau kažkokių rimtų incidentų gyvenime neteko turėti.
Kaip manote, ar po tiek metų mes pagaliau gyvename valstybėje, kurioje viską galima išspręsti taikiai ir į pagalbą kumščių pasitelkti nebereikia?
Manau, kad taip. Tie laikai, apie kuriuos sukurtas filmas „Spec. Žvėrynas“, jau baigėsi. Mokyklose sprendžiamas patyčių klausimas, užgauliojimų jaunimo tarpe problema atkakliai sprendžiama. Dabartinė visuomenė tikrai auga ir viską geba išspręsti žodžiais.
Iš nepublikuotos archyvinės medžiagos surinkta, 1990-ųjų animacija ir muzika papildyta, ilgai nutylėta Lietuvos karinio būrio istorija „Spec. Žvėrynas“ – kinuose nuo sausio 11 dienos.
Šis projektas – Lietuvos ir Latvijos bendros gamybos filmas, kurio įgyvendinimą finansavo Lietuvos kino centras ir Latvijos nacionalinis kino centras.