Filmo „Vardas tamsoje“ režisierė Agnė Marcinkevičiūtė: „Įdomu, ar žmonės pamirš savo rūpesčius ir ateis įvertinti mano kūrybos“
Trečiadienio vakarą sostinės kino centre „Forum Cinema Vingis“ vyko išankstinė lietuviško detektyvo „Vardas tamsoje“, kurį režisavo Agnė Marcinkevičiūtė, premjera. Filmas sudomino gausų būrį kultūros pasaulio atstovų, čia pat ant raudono kilimo sukiojosi ir mėgino sutramdyti jaudulį svarbiausios filmą kūrusios moterys – aktorės Neringa Varnelytė ir Elvyra Žerbetavičiūtė, knygos „Vardas tamsoje“ autorė Renata Šerelytė ir pati režisierė.
Nors moterų veidus puošė šypsenos, visos iki vienos portalui Žmonės.lt sakė besistengiančios sutramdyti jaudulį, kuris, rodos, gali bet kada gali išsilieti.
„Prieš premjerą teatre galvoji, kad gali suspėti kažką pakeisti. Kine kitaip – nieko nebepatobulinsi, viskas bus taip, kaip liko padaryta“, – sakė aktorė E.Žerbetavičiūtė. Iki šiol filmo ji dar nebuvo mačiusi, todėl premjeros laukė nekantriai ir su nerimu.
Aktorė įsitikinusi, kad „Vardas tamsoje“ paliks įspūdį kiekvienam žiūrovui, filmą vertina kaip prasmingą ir turintį gilią potekstę: „Šis filmas yra labai šiuolaikinis. Jis patiks ir jaunimui, ir vyresniam žiūrovui. Tai nėra įprastas detektyvas – filme labai daug dramos, jis turi gilią potekstę.“
Į viską iš šalies vakaro metu nutarė pažvelgti kino režisierė A.Marcinkevičiūtė. „Man atrodo, kad atėjau žiūrėti kažkieno kito filmo. Kai mane pakvies tarti žodžio, matyt, į kulnus nukris širdis. Prieš premjerą viskas atrodo netikra ir svetima“, – kalbėji ji, tarytum išties būtų nutolusi nuo aplink besisukančio veiksmo.
+44Lietuviški filmai pastaraisiais metais kepami, rodos, vienas po kito. Kalbėdama apie kolegas režisierius A.Marcinkevičiūtė tikino nesiekianti niekam prilygti ar, ginkdie, pranokti, o už savo darbo vaisius dėkoja prisidėjusiems kolegoms.
„Gali pranokti save, bet ne kitą. Būtų keista norėti pralenkti kitus, tai supratau neseniai. Gyventi dėl to lengviau – neliko konkurencijos. Mano nuostata yra ta, kad tai – ne vien mano darbas. Su manimi kūrė daugelis, kūrybinis procesas buvo neapibrėžtas. Vienas žmogus tiek nepadarytų“, – svarstė režisierė.
Didžiausias jos noras – kad filmas sulauktų pasisekimo: „Norėčiau, kad mano filmas būtų lankomas ir po premjeros. Įdomu, ar žmonės pamirš savo rūpesčius ir ateis įvertinti mano kūrybos.“
Pagrindinį vaidmenį filme sukūrusi N.Varnelytė portalui Žmonės.lt sakė jau girdėjusi filmo vertinimų, nors viešai jis dar nebuvo pristatytas.
„Esu paskendusi darbuose, todėl nė nebuvo kada jaudintis. Nors nerimo tikrai yra. Jau girdėjau atsiliepimų apie filmą, įdomu, ką žmonės kalbės jį išvydę“, – svarstė ji.
Anot aktorės, šis filmas – išties nestandartinis, o ir vien detektyvu jo vadinti negalima: „Detektyvo linija filme yra, tačiau kitos linijos – ryškesnės. Tai nėra standartinis filmas.“
N.Varnelytė sakė nebijanti kritikų, mat per ilgą karjerą spėjo užsiauginti storą odą, todėl aštrūs žodžiai, kurių dažnai sulaukia lietuviški filmai, jos neturėtų įskaudinti.
Bene labiausiai prieš premjerą jaudinosi R.Šerelytė. „Man labai baisu, tačiau tai – vis tiek šventė“, – save raminti bandė ji.
Šis filmas – pirmoji moters knygos ekranizacija, todėl rašytojai itin neramu, kaip ją įvertins kritikai. „Kritikų labai bijau, tačiau kas tavęs nenužudo, tas sustiprina. Nereikia sureikšminti nei šio meno kūrinio, nei jam skirtos kritikos“, – sakė ji.
Vis dėlto R.Šerelytė atskleidė, kad anksčiau išties svajojo, kad pagal jos knygą būtų pastatytas filmas:
„Kai buvau jaunesnė, svajonės buvo daug drąsesnės. Norėjau, kad mano knyga taptų filmu, nors šiuo metu to ir nesitikėjau.“