Filmo „Žmogžudystė Rytų eksprese“ režisieriaus Kennetho Branagh rizikingas žingsnis

Kurti dar vieną gerai žinomos istorijos versiją visada šiek tiek rizikinga. Bene žinomiausia Agathos Christie detektyvinio romano „Žmogžudytė Rytų eksprese“ kino versija – 1974-aisiais statyta režisieriaus Sidney Lumeto juosta. Sudominti sena istorija naują žiūrovų kartą – nelengva užduotis net ir tokiam grandui kaip britų aktorius, režisierius, prodiuseris ir scenaristas Kennethas Branagh, kuris išgarsėjo tiek vaidmenimis, tiek režisuotomis Williamo Shakespeare’o pjesių ekranizacijomis (už vieną jų – „Henrikas V“ – buvo nominuotas „Oskarui“ ir kaip geriausias aktorius, ir kaip režisierius).

Ne vienus metus žavėjęsis Agathos Christie kūryba („jos sugebėjimas išlaikyti publikos dėmesį – tiesiog pribloškiantis. Visada tikėjau, kad jos kūriniai nėra vien detektyvinės istorijos, juose yra kažkas daugiau“), seras Branagh sudominti žiūrovus pabandė ne tik savaip, naujoviškai, dėliodamas dar 1934-aisiais dienos šviesą išvydusią istoriją.

„Norėjau, kad pajustumėte senovinio garvežio kvapą, ant jūsų krintančio sniego svorį. Istorijos pradžia bei pabaiga ir kai kurie herojai filme yra ne tokie kaip įprasta – tai mūsų staigmena“, – intriguoja kūrėjas. Į filmavimo aikštelę jam pavyko sukviesti visą pulką talentingų žvaigždžių – juostoje vaidina Johnny Deppas, Michelle Pfeiffer, Penélope Cruz, Williamas Dafoe, kylanti žvaigždė Daisy Ridley, garbioji britų kino veteranė Judi Dench. „Norite, kad jūsų filme vaidintų daug garsių aktorių? Jums tereikia įtikinti jame filmuotis damą Judi Dench! – kvatoja Branagh. – Jos pavardė tampa tarsi slaptažodžiu, kurį pasakius visos žvaigždės iš karto ištaria „taip“.“

Pats Branagh ir šį kartą darbavosi abiejose kameros pusėse – ne tik dirigavo veiksmui iš režisieriaus kėdės, bet ir įkūnijo vieną spalvingiausių juostos personažų – kultinį seklį belgą Erkiulį Puaro. Vienas garsiausių ir mėgstamiausių literatūros herojų pasirodė net 33 Christie romanuose ir pusšimtyje apsakymų, o kai rašytoja 1975-aisiais nusprendė jį „nužudyti“, tapo pirmuoju išgalvotu personažu, kuriam laikraštis „The New York Times“ parašė nekrologą ir išspausdino pirmajame puslapyje. Ar žinant, kad anksčiau ekrane Puaro įkūnijo daugiau nei 20 aktorių, tarp jų – tokie grandai kaip Peteris Ustinovas, Orsonas Wellesas ir Davidas Suchet, Branagh nevirpėjo keliai?

Peržiūrėjau garsiausius ūsus filmuose ir paveiksluose, dar kartą skaičiau Christie knygas. Jose ir radome visus reikiamus atsakymus. Juk tais laikais gyvavo specialios ūsų auginimo taisyklės, pagal kurias svarbu ne tik jų ilgis ir forma, bet ir tai, kiek centimetrų galiukai turi būti nutolę nuo ausų ar nosies.

„Tikrai ne, – šypsosi britas. – Juk esu teatro žmogus, o ten, tarkime, Hamletą ar kitus klasikinius personažus prieš tave jau būna suvaidinę tūkstančiai kitų talentingų kolegų. Todėl belieka prieš juos nulenkti galvą ir sukurti savąją versiją.“

Kalbant apie Erkiulį Puaro, būtų tiesiog nepadoru neužsiminti apie jo ūsus, kuriuos pati Christie aprašo kaip „gigantiškus, vešlius ir nuostabius“. Branagh neslepia, kad jam teko naudotis dirbtine veido puošmena ir vizažistų pagalba, nes užsiauginti savų ūsų, kurie atitiktų aprašymą, taip ir nepavyko.

„Patikėkite, gerus devynis mėnesius nuoširdžiai bandžiau tai daryti, naudojausi visais įmanomais vešlių ūsų auginimo patarimais, – juokiasi. – Turbūt neturiu ūsų augimo hormono. Tuo pat metu svarstėme visus įmanomus ūsų variantus – juk tai labai svarbi seklio įvaizdžio dalis. Peržiūrėjau garsiausius ūsus filmuose ir paveiksluose, dar kartą skaičiau Christie knygas. Jose ir radome visus reikiamus atsakymus. Juk tais laikais gyvavo specialios ūsų auginimo taisyklės, pagal kurias svarbu ne tik jų ilgis ir forma, bet ir tai, kiek centimetrų galiukai turi būti nutolę nuo ausų ar nosies.“ Branagh teko vienu metu darbuotis abiejose kameros pusėse, tad vizažistai pasistengė, kad pritvirtinti ūsus truktų ne ilgiau nei 20 minučių. „Patikėkite, juos gavęs tą pačią akimirką tapdavau Puaro ir pamiršdavau visa kita pasaulyje. Tai buvo tarsi mistinė supergalia“, – tikina Kennethas Branagh.

Kaip šią monumentalią veido puošmeną įvertino jo žmona Lindsay Brunnock? „Iš esmės teigiamai, bet aš jai labiau patinku be ūsų“, – šmaikštauja Branagh.

Su filmų dailininke Lindsay jie susipažino serialo „Shackleton“ filmavimo aikštelėje ir po dvejų metų draugystės 2003-iaisiais kukliai susituokė. Prieš tai Kennethas buvo vedęs aktorę Emmą Thompson, bet išsiskyrė dėl savo romano su kita kolege – Helena Bonham Carter. Beje, būtent ji ir supažindino Kennethą su Lindsay... Vaikų pora neturi, tačiau to nedramatizuoja. „Tiesiog į vienų gyvenimus jie ateina, į kitų – ne“, – yra sakęs Kennethas Branagh.