Filofobija: santykių problemų priežastis, apie kurią nenutuokiate

Apie tai juk nesinori prisipažinti net sau – baimė įsimylėti, alergija rimtiems santykiams – ne, tai ne apie mane! O gal? Juk po kelių pasimatymų atrodo: štai TAS žmogus, kurio ieškojau visą gyvenimą, o po dar kelių staiga skambinate draugei ir guodžiatės, kad jums vėl nepasisekė, o juk pradžia buvo tokia daug žadanti!

Įprastas scenarijus

Tada imama graužti save: turbūt aš nepatraukli (o dar iš to streso ir nekontroliuojamo valgymo sustorėjau, tiesą sakant). O gal nepasižymiu šilkiniu charakteriu? (Turbūt yra tiesos...) Paskui pereinama prie stipriosios lyties kaltinimų: man vis pasitaiko niekam tikę egzemplioriai (skirtingai nuo draugių X, Y ir Z).

Taigi, pasirenkame vieną iš išvardytų priežasčių (o gal ir visas), bet nepagalvojame, kad tai nėra tikrosios priežastys, dėl kurių, kaip sakoma, „nesiseka su vyrais“. O gal tokių esą fatališkų nesėkmių priežastis slypi kitur? Galbūt tai baimė?

Nauja fobija

Specialistai vis dažniau kalba apie naują fobiją – filofobiją. Žmonės iš tikrųjų bijo rimtai „įklimpti“, nors žodžiais deklaruoja ką kita. Pabandykite tai pasakyti vis dar vienišai draugei – ji iš visų jėgų tai neigs ir tvirtins priešingai. Pasakos jums pasakas apie tiksintį biologinį laikrodį ir begalinį troškimą sutikti savo gyvenimo vyrą, su kuriuo sulauks senatvės, susikibusi rankomis ir žvelgdama į saulėlydį.

Paradoksas: gali būti, kad moteris tikrai nori tokių santykių, tik pasąmoningai daro viską, kad jų išvengtų.

Kaip elgiasi filofobai?

Moteris iškart renkasi netinkamus vyrus: alfonsus, lovelasus, vedusius, infantilius mamyčiukus, turinčius žalingų įpročių ir t. t. Paradoksas, bet ji ignoruoja normalius. Mat jie, rimti ir subrendę, iš esmės yra pasiruošę rimtiems santykiams ir šeimos kūrimui, skirtingai nuo pirmųjų, kurie tikrai iš pirmo žvilgsnio nepanašūs į vyrukus, su kuriais įmanoma nugyventi laimingą šeiminį gyvenimą.

Moters vidinė rimtų santykių baimė, glūdinti pasąmonėje, tokia stipri, kad pasirenkamas „saugus“ variantas.

Kitas elgsenos tipas toks: nors pasirenkamas ir visais atžvilgiais geras vyras, moteris daro viską, kad jų santykiai kuo greičiau nutrūktų. Aišku, ji taip elgiasi nesąmoningai, kartais pati nepastebėdama, kad, tarkime, pradėjusi gyventi su draugu, tampa vis labiau kaprizinga, aikštinga, nepatenkinta... Jai atrodo, kad ji elgiasi įprastai, – taip, kaip ir gyvendama viena. Tačiau jos poelgius valdo baimė „įklimpti“ į rimtus santykius.

Kodėl bijoma rimtų santykių?

Bijoma būti atstumtai, todėl prieinama prie keistos išvados: manęs neįmanoma mylėti.

Kartais dėl kompleksų (esu negraži, bjauraus būdo, tai negi mane tokią įmanoma pamilti?), kartais širdyje vis dar glūdi nuoskaudos dėl skausmingos pirmosios meilės ir nesėkmingų kelių romanų po to.

Vėl bijoma būti atstumtai, todėl prieinama prie keistos išvados: manęs neįmanoma mylėti. Ir pasistengiama, kad taip nenutiktų.

Kaip išeiti iš užburto rato?

Paimkite popieriaus lapą, nubrėžkite tiesią liniją, sužymėkite ant jos visus buvusius santykius su vyrais. Su vardais, datomis, vyrų charakteristikomis, gal net santykių scenarijais. Tai padės suprasti, kokius vyrus pasirenkate ir dėl ko santykiai su jais nutrūkdavo. Visai gali būti, kad priežastis, dėl ko su jais išsiskyrėte, pasirodys esanti ta pati...

Bet svarbiausia – pradėti vertinti ir mylėti save. Tik taip galima pradėti tikėti, kad esate verta pačių nuostabiausių likimo dovanų!