Filosofas Arvydas Šliogeris amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse
Trečiadienį sulaukęs 75-erių metų mirė vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas Arvydas Šliogeris. Penktadienį A. Šliogeris buvo palaidotas Antakalnio kapinėse.
Gimęs 1944 m. rugsėjo 12-ąją, A. Šliogeris užaugo mokytojų šeimoje. 1970 m. pradėjo savo karjeros kelią Vilniaus Universiteto Filosofijos katedroje. A. Šliogeris neretai apibūdinamas, kaip vienas produktyviausių mūsų šalies filosofų.
Atgimimo metais jis aktyviai reiškėsi publicistikoje. Viešojoje erdvėje pagarsėjo aštriais, vaizdingais, neretai kontroversiškais pasisakymais. Šiam filosofui buvo būdingas hierarchinės visuomenės struktūros vertinimas ir egalitarizmo (žmonių lygybės idėjos) kritika. A. Šliogeris pasisakė prieš referendumo procesą kaip neatitinkantį jo pažiūrų, nes jame balso vertė nepriklauso nuo žmogaus socialinės padėties.
Arvydas Šliogeris į lietuvių kalbą išvertė Karlo Poperio, Martino Haidegerio, Georgo Hėgelio, Artūro Šopenhauerio, Frydricho Nyčės, Hannah Arendt, Albero Kamiu, Karlo Markso ir daugelio kitų mąstytojų veikalų. A. Šliogeris yra pelnęs Lietuvos nacionalię kultūros ir meno premiją (1992 m.), o 2010 m. jam įteikta Lietuvos mokslo premija.
Užuojautą dėl A. Šliogerio netekties reiškia šalies vadovai, o mokslo pasaulio kolegos dalijasi jautriais prisiminimais. VU Filologijos fakulteto profesorius, kultūros veikėjas ir filosofas Vytautas Ališauskas prisiminė pažintį Arvydu Šliogeriu – jiedu susitiko universitete.
„Jis buvo mano diplominio darbo recenzentas – tąkart jis man pasirodė tikrai taiklus ir įdomus vertintojas. Vėliau diskusiją pratęsėme prie vyno taurės ir kalbėjomės apie filosofiją. Žinojau jį iš jo raštų. A. Šliogeris vis labiau gilinosi į Vakarų filosofiją, domėjosi klasika, tad teko nemažai diskutuoti. Na, o vėliau, nors ir rečiau susitikdavome, visada įdėmiai sekiau, ką jis rašo“, – Žmonės.lt prisiminimais dalijosi V. Ališauskas.
„Jis nebandė slėptis už autoritetų arba tapti filosofijos istoriku, kuris užsiima kitų autorių minčių ir tekstų analize. Jis visada mąstė pats, – kalbėjo V. Ališauskas. – A. Šliogerio mąstymas kartais buvo provokuojantis, verčiantis nesutikti arba netgi sulaukiantis ir mano paties atmetimo reakcijos, bet visuomet žinojau, kad tai yra autentiška. Žinojau, kad tai nėra veidmainystė ar konjuktūra, bandymas kažkam įtikti. Šia prasme atsimenu gana radikalių ir aistringų jo pasisakymų filosofinėje plotmėje.“
Be to, anot V. Ališausko, A. Šliogeris visuomet vertino asmens laisvę. Tai, kad filosofas nevengė kalbėti apie konkrečius dalykus buvo tikras iššūkis akademinei bendruomenei.
„Šliogeris buvo tai, ką dabar vadiname viešuoju intelektualu. Jis nebijojo kalbėti apie realius, konkrečius dalykus. Vėlgi, jo politinės pažiūros nebuvo labai stabilios, jos keitėsi laikui bėgant. Bet vienas dalykas, kuris buvo jam labai svarbus, tai įsipareigojimas asmens laisvei. Ir nesvarbu, ar jis būtų rėmęs vieną, ar kitą partiją, šituo požiūriu nebuvo kompromisų.“
„Tai, kad filosofas ryžtasi kalbėti apie tuos konkrečius dalykus irgi buvo tam tikras iššūkis akademinėje bendruomenėje. Na ir, žinoma, reikia pasakyti, kad Šliogerio indėlis, kaip vertėjo, yra neišmatuojamas. Būtent jo dėka mes turime daug labai didelių Vakarų filosofijos veikalų, o ir jo paties tekstai yra bandymas ne tik mąstyti, bet ir kalbėti. Šliogerio reikšmė dar iki šiol nėra iki galo suvokta.“
Filosofas, politologas ir profesorius Alvydas Jokubaitis teigė, kad Arvydas Šliogeris buvo tikrasis filosofas.
„Karalius mirė. Visi kiti yra tik mokslininkai, o Arvydas buvo filosofas, – Žmonės.lt kalbėjo A. Jokubaitis. – Sovietmečiu jis visiems parodė, kad Lietuvoje, kurioje filosofija beveik neįmanoma, galima pačiam būti filosofu ir tai jau yra neįtikėtina.“
Pasak Alvydo Jokubaičio, dar sovietmečiu A. Šliogeris sugebėjo įrodyti apie ką iš tikrųjų kalba filosofijos mokslas. „Sovietmečiu jis rodė, kad marksizmas yra ne filosofija, o idealogija. O šiam laikotarpiui pasibaigus, Arvydas įrodė, kad filosofija yra kažkas daugiau negu mokslas. Jis puikiai matė, kad smalsumas taip pat turi tuštybės aspektą, net ir moksle. Žmogus neatėjo į šį pasaulį tik pažinti, viskas yra kur kas sudėtingiau.“
Profesorius A. Jokubaitis patikino, kad Lietuvoje daugiau tokių filosofų nėra. „Jis buvo filosofijos Lietuvoje ambasadorius ir panašu, kad karaliaus vieta tuščia. Nieko panašaus neturime. Mes visi esame tik aidas tolimo griaustinio“, – kalbėjo jis.
+16