Skaitytojai iš internetinių knygynų šluoja Alberto CAMUS (1913–1960) romaną „Maras“. 1947 metais išleista knyga išpopuliarėja kaskart visuomenei susidūrus su pandemijomis, karais. Ir paties autoriaus gyvenimas vertas dramatiško romano. Ne visi žino, kad garsus filosofas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas buvo ir... futbolininkas bei donžuanas.
Filosofijos mokėsi iš futbolo
Albertas Camus gimė ir augo Alžyre su mama. Tėvo taip ir nepažino – šis žuvo Pirmajame pasauliniame kare. Jaunasis Albertas gyveno be elektros ir vandentiekio, dažnai kentė patyčias dėl to, kad buvo antrosios kartos imigrantas iš Prancūzijos. Ankstyvoje jaunystėje ieškodamas užuovėjos pasinėrė į futbolą. Iki 1930 metų jaunuolis Alžyro jaunių futbolo komandoje RUA užėmė vartininko poziciją. Praėjus daug metų bičiulio paklaustas, kas įdomiau – futbolas ar teatras, atsakė: „Be abejonės, futbolas.“
Kas žino, gal Camus būtų tapęs garsiu prancūzų futbolininku? Išlikusiuose rungtynių raportuose jis aprašomas kaip drąsus ir aistringas žaidėjas. Deja, iškrito kitokia korta – Albertas susirgo tuberkulioze. Anuomet liga buvo nepagydoma, todėl jaunuoliui teko ilgus mėnesius praleisti patale. Įkopęs į šeštąją dešimtį Camus pripažino: „Per gyvenimą daug esu matęs, bet už visa, ko išmokau apie moralę ir pareigą, esu dėkingas RUA.“
Kai kuriose savo esė Camus aiškino, esą politikos ir religijos atstovai bando mus supainioti savo sudėtingomis moralinėmis schemomis, daro pasaulį painesnį, nei iš tikrųjų yra. Galbūt visiems būtų geriau, jei liktume prie elementarių futbolo etikos taisyklių, svarstė filosofas.