Finansų ekspertė Erika po 12 metų susilaukė pirmagimio – atvirumas veria širdį: „Net siūlė keisti partnerį“

Visgi kelias į motinystę žinomai moteriai nebuvo paprastas – vaikelio su vyru ji negalėjo susilaukti apie dvyliką metų. Spaudimą ir neviltį vis labiau kėlė artimųjų lūkesčiai, replikos.

„Per tuos metus buvo visko – nevilties, ašarų, tylos. Dar labiau skaudino aplinkos spaudimas: nuolatiniai klausimai „tai kada bus vaikai?“, juokeliai – „gal padėt?“…

Išoriškai šypsodavausi, bet viduje tokie žodžiai draskė širdį. Juk pasakyti, kad mes negalim turėti vaikų, buvo nepaprastai sunku. Su vyru daug kalbėdavomės – ramindavom vienas kitą, kartodavome: „darykime viską, nesitikėkime nieko, o kaip bus – taip.“ Didžiausia atrama buvo mūsų mamų svajonė sulaukti anūkų – abu jas praradome vienais ir tais pačiais metais. Abi! Tada pažadėjome sau: nepasiduosim!“ – kalbėdama su Žmonės.lt šyptelėjo ji.

Nenuleido rankų

Nors vaikelio susilaukti buvo sudėtinga, Erika su vyru nenuleido rankų ir mėgino viską – koregavo mitybos įpročius, leisdavosi į keliones, kad pailsėtų ne tik kūnas, bet ir siela.

„Tai buvo tikras labirintas. Konsultavomės su daugybe gydytojų, investavome labai daug laiko, pinigų ir emocijų. Skaudžiausia buvo išgirsti, kai vieni gydytojai be jokių emocijų sakydavo: „vaikų neturėsit“. Kiti net siūlė keisti partnerį! Tokie žodžiai labai žeidžia, kai esi pažeidžiamas. Bet mes nenustojome ieškoti“, – tarė moteris.

Visgi poros paieškos nebuvo bevaisės – galiausiai jiems pasisekė rasti tinkamą gydytoją, kuri išklausė ir pasiryžo kuo daugiau padėti.

„Galiausiai atradau gydytoją akušerę ginekologę prof. Eglę Drejerienę iš Kauno klinikų. Ji mane tikrai išgirdo ir nuramino. Nuo pirmo vizito pajutau, kad jos rankos padės man turėti vaiką. Su ja atsirado konkretus planas, mažiau chaoso, daugiau tikėjimo“, – kalbėjo Erika.

Ilgą laiką pašnekovė nesugebėjo garsiai kalbėti apie savo pačios išgyvenimus. Visgi prabilti padeda tikėjimas, pasitikėjimas bei noras nepasiduoti.

Šiandien ji siunčia žinutę kitiems tėvams, kurie taip pat ilgai laukia vaikelio:

„Tai labai jautrus kelias, bus ir daug ašarų. Svarbiausia – niekada nepasiduoti. Reikia pasitikėti vienas kitu, palaikyti, nekaltinti, jei kažkas nepavyko. Nepavyko šiandien – gal pavyks rytoj. Tikėjimas, kantrybė ir pagarba vienas kitam yra vieninteliai raktai. Nes šis kelias gali išbandyti ne tik jūsų kantrybę, bet ir santykius. Stipriausias vaistas – tikėti ir kartu eiti iki galo.“

Magiškas laikas

Nėštumo periodą finansų ekspertė vadina „magišku laikotarpiu“ – laiku, paženklintu tik nedideliu sunkumu.

„Nėštumas man buvo tikra magija. Nebuvo rimtų sunkumų, tik pirmi mėnesiai – ramūs, be sporto ir per didelio krūvio. Vėliau gyvenimas tekėjo gana įprastai, tik su pasikeitusiais norais ir emocijomis. Bet man viskas atrodė kaip stebuklas – juk mano kūne plaka dvi širdys!

Paskutiniais mėnesiais su vyru nusprendėme pasimėgauti mudviejų draugyste, skirti laiko tik vienas kitam. Tai buvo ypatingas laikotarpis, kuris dar labiau suartino. Mano rekomendacija būsimiems tėvams – būtinai išnaudokite šį laiką dviems, nes jis negrįžta“, – sako ji.

O atsiradus naujam nariui šeimoje užklupo nežinomybė. Emocijos susimaišė į neaiškią makalynę.

„Pirmosiosiomis dienomis atrodė, kad nieko nemoki. Pirmomis naktimis su vyru beveik nemiegojome, tik stebėjome, ar mūsų mažylis kvėpuoja. Maitinimas buvo sunkiausia dalis – iš pradžių atrodė, kad tai tikra kančia.

O dar hormonai… mintys ir emocijos nesutapo, buvo akimirkų, kai galvoje sukosi labai sunkios mintys. Bet neturi išeities – eini, darai, ir su kiekviena diena viskas tampa lengviau. Šiuo metu ypač svarbus artimųjų palaikymas. Esu be galo dėkinga savo vyrui – jis buvo mano ramstis, kuris visada grąžindavo į tikrovę ir primindavo: „mes tai įveiksim“, – dalinasi pašnekovė.

Vardas – ypatingos svarbos

Sūnui pora išrinko ypatingą – Arono – vardą. Anot moters, vardo iniciatorius buvo vyras, kuris norėjo, kad sūnaus vardas neštų stiprybę.

„Mano vyras Aurimas yra sunkumų kilnotojas, Europos čempionas, todėl jam ypač norėjosi, kad sūnus turėtų stiprybės vardą. Taip atsirado Aronas – hebrajiškos kilmės vardas, reiškiantis „kalno žmogus“, „stiprus, apšviestas“.

Mums, kaip tikintiems, šis vardas labai ypatingas – Biblijoje Aronas buvo Mozės brolis, pirmasis vyriausiasis kunigas, simbolizuojantis tikėjimą, ištvermę ir tarnystę. Todėl mums jis turi ir gilią dvasinę prasmę“, – šypteli ji.

Visgi vardo rinkimo procese iškilo ir dar vienas svarbus aspektas. Erikos vyrą Aurimą užaugino jo senelis, gimęs tą pačią dieną, kaip ir mažasis Aronas.

„Tai buvo stiprus, geras, nuoširdus žmogus, kuris visada buvo jo atrama. Mūsų sūnus gimė tą pačią dieną, kaip ir Aurimo senelis. Toks sutapimas mus labai sujaudino: atrodė, kad senelio stiprybė ir meilė persiduoda mūsų Aroniukui. Dar vienas gražus sutapimas – astrologiškai tą dieną vardas „Aronas“ buvo itin tinkamas. Atrodė, kad viskas susidėliojo taip, lyg šis vardas buvo skirtas jam nuo pat pradžių.

Todėl vardas mums tapo ne tik tikėjimo, bet ir šeimos tradicijos bei stiprybės simboliu. O galiausiai jis labai gražiai suskambėjo tarp mūsų trijų: Erika, Aurimas ir Aronas – tarsi visada būtume laukę šio derinio“, – šypteli Erika.