Flamenko gitaros meistras Juanas Manuelis Cañizaresas: „Kūryba – ne visada malonus ritualas“

Ispaniškojo flamenko gitaristas ir kompozitorius J.M.Cañizaresas stovi gretose kartu su pasaulio žvaigždėmis – Paco de Lucia, Peter Gabriel, Al Di Meola ir kt. Atlikėjas yra pirmas ir vienintelis flamenko gitaristas, pakviestas groti su Berlyno filharmonijos orkestru (vad. seras Simon Rattle).

Kaip kompozitorius J.M.Cañizaresas yra dirbęs su Ispanijos nacionaline baleto trupe, taip pat kūręs garso takelius kino filmams „La Lola se va los Puertos“ su Rocío Jurado ir Paco Rabal, „Flamenco“ ir „La Jota“ (rež. Carlo Saura). Muzikantas prisidėjo prie daugiau nei 100 albumų atsiradimo ir išleido 14 albumų, kuriuose figūruoja kaip pagrindinis kompozitorius ar atlikėjas.

Paminėtina ir pasaulinė flamenko koncerto premjera „Al-Andalus“ gitarai ir orkestrui. „Al-Andalus“ yra kūrinys, skirtas Paco de Lucía atminti, ir buvo pristatytas Madrido koncertų salėje „Auditorio Nacional de Música“.

J.M.Cañizares ne tik koncertuoja, bet ir moko bei tyrinėja flamenko. Apie flamenko meną ir būsimą koncertą kalbiname J.M.Cañizares.

Esate pasaulio pripažintas flamenko gitaristas ir kompozitorius. Kokie yra šiandieniniai jūsų tikslai muzikoje?

Flamenko groju nuo mažens, nes mano tėtis buvo flamenko dainininkas, o brolis – kaip ir aš – flamenko gitaristas. Flamenko yra mano šeimos aistra. Be to, turėjau galimybę studijuoti muzikos teoriją konservatorijoje – tais laikais teoriją studijuojantis flamenko atlikėjas buvo tikra retenybė. Šiandien labai džiaugiuosi gavęs tokį išsilavinimą, nes muziką matau iš dviejų – flamenko ir klasikinės perspektyvų. 

Mano tikslas muzikoje visada buvo kurti muziką ir atlikti savo kūrybą, tai yra konstanta. Taip pat mano gyvenimo darbas yra interpretuoti klasikinių ispanų kompozitorių, pavyzdžiui, Falla, Albeniz, Granados kūrybą išryškinant flamenko esenciją. 

Flamenko menas keičiasi, neatsilieka nuo šių dienų madų. Papasakokite apie senąsias autentiškas flamenko tradicijas.

Kai flamenko gimė, visų pirma, tai buvo „cante“ – dainavimas, šio meno esmių esmė. Todėl kiekvienas flamenko atlikėjas, gitaristas, šokėjas, turi mokėti dainuoti. Be šito bet koks bandymas tebus imitacija. Flamenko yra kalba, turinti sudėtingą gramatiką. Nežinodami jos, galime atkartoti tik pavienes frazes, tačiau – ne kalbėtis. Tik išmanydami, mokėdami šią kalbą, galime „kalbėtis“.

O kalbant apie autentiką, svarbiausia yra, kad muzikantas būtų nuoširdus. Nuoširdumas ir yra autentika, nesvarbu, stilius – šiuolaikinis ar tradicinis.

Kokie kompozitoriai turi vietą jūsų širdyje?

Ispanų kompozitoriai Albéniz, Granados, Falla, Turina, Mompou... Jų muzika kalba mano kalba, nes šie kompozitoriai labai domėjosi flamenko.

Kas jums svarbiausia kuriant muziką? 

Kurdamas muziką, galvoju apie žinutę ar jausmą, kurį norisi perduoti. Dar labai svarbu yra klausyti savęs.
Muzikos kūryba – tai ritualas, susidedantis iš klajonių po mano vidinį pasaulį ir garsų. Ne visada malonus procesas, bet be galo gražus. 

Ar esate kada galvojęs apie kitą profesiją?

Tiesą pasakius, esu labai laimingas, niekada nenorėjau gyventi kito gyvenimo. Tačiau, prisiminus vaikystę, svajojau tapti astronautu. Mane traukia žvaigždės.

Kaip pandemija paveikė jūsų gyvenimą?

Išties, iki šiol sunku patikėti tuo, kas vyksta pasaulyje. Kaip ir daugelis mano kolegų, turėjau susitaikyti su atšauktais koncertais ir gastrolėmis, ir staiga gavau daug laisvo laiko. Tad pasinaudojau proga ir visas atsidaviau muzikos kūrybai. Neseniai įvyko mano pjesės gitarai ir styginių kvartetui premjera, taip pat – koncerto gitarai ir orkestrui premjera. Kūrinys, kurį atliksime kartu su Viktoru Paukšteliu Paliesiaus dvare, taip pat yra pandemijos vaisius.

Kita vertus, netekau daug draugų... Todėl manau, labai svarbu yra imtis visų veiksmų, kad užkirstume kelią viruso plitimui. Nėra nieko svarbiau už gyvybę.

Papasakokite daugiau apie kūrinį, kurį pristatysite Paliesiaus dvaro publikai.

Tai pirmoji mano sukurta pjesė gitarai ir fortepijonui. Pakrikštijau „Las Lunas de Madrid“, nes joje skamba naktiniai Madrido peizažai mėnulio šviesoje. Labai myliu Madridą.

Kaip ir minėjote anksčiau, šį kūrinį atliksite su pianistu Viktoru Paukšteliu. Ar Jums solo koncertas skiriasi nuo muzikos atlikimo duete ar su daugiau muzikantų?

Taip, labai skiriasi. Grojant su kitu ar kitais, turi būti abipusis pasitikėjimas. Žinau, kad Viktoras yra nuostabus menininkas, todėl su nekantrumu laukiu mudviejų susitikimo scenoje.