Florencijoje mados mokslus studijuojanti Marija Palaikytė: „Mūsų šalies vardas lyg baltas popieriaus lapas – ką ant jo parašau, tas apie Lietuvą ir yra žinoma“

Savo ateitį su mada siejanti mergina Florencijoje studijuoja prestižiniame Polimodos universitete, mėgaujasi bendramokslių skiriamu dėmesiu Lietuvai ir tikina – savo žinias ir praktiką jį būtinai pritaikys tėvynėje.

Ant tavo vizitinės kortelės parašyta – „Fashion Trend Forecaster“. Prisipažinsiu, tokį specialybės pavadinimą girdžiu pirmą kartą. Kaip jis skamba lietuviškai?

Lietuvoje nėra šios specialybės atitikmens, todėl teko konsultuotis su kalbininkais. (Šypsosi.) Jie sakė, kad nebus galima prisikabinti, jei versime pažodžiui – mados tendencijų prognozuotoja.

Prieš tai Vilniaus universitete studijavai kultūros istoriją ir antropologiją. Kas bendro tarp šių studijų ir mados?

Tik atrodo, kad šios specialybės labai skiriasi. Mada domėjausi visada, o po mokyklos baigimo norėjau plačių studijų. Tikėjau, kad baigusi kultūros istoriją ir antropologiją galėsiu studijuoti bet ką. Ketverius metus mąsčiau, kas tai galėtų būti, bet viskas paaiškėjo, kai pasirinkau bakalaurinio darbo temą – „Mada kaip sociokultūrinis reiškinys sovietinėje ir posovietinėje Lietuvoje.“

Florencija yra Italijos mados židinys. Tik dabar visi galvoja, kad ta sostinė – Milanas.

Kodėl norėjai studijuoti Italijoje ir būtent Florencijoje?

Florencija yra Italijos mados židinys. Tik dabar visi galvoja, kad ta sostinė – Milanas. Visi garsiausi dizaineriai, tokie kaip Salvatore Ferragamo, Guccio Gucci, Roberto Cavalli yra kilę iš Florencijos. Todėl šį miestą pasirinkau neatsitiktinai. (Šypsosi.) Juk iš čia yra kilusios tikrosios mados tradicijos. Čia yra mažiau komercijos ir daugiau meno, romantikos. O ir studijos kardinaliai pakeitė mano gyvenimą. Visas dėstymo principas visiškai kitoks, dėstytojai yra savo sričių profesionalai. Tvarkaraštis priklauso tik nuo jų, mes jiems iš paskos sekiojame. (Juokiasi.) Visi kartu važiavome į Londoną, į „Trend Stop“ mados tendencijų numatymo agentūrą. Galėjome dirbti su tais žmonėmis, kurie yra šios srities profesionalai.

Sakei, jog baigusi studijas Italijoje grįši į Lietuvą. Kodėl nelieki, kaip pati sakei, nuolat degančiame mados židinyje?

Nuo pat vaikystės daug keliavau, bet nenorėčiau gyventi niekur kitur. Vienintelė šalis, kurioje galėjau save įsivaizduoti, buvo Italija. Dar nesu sukūrusi šeimos, todėl dabar yra tas laikas, kai galiu daug ką nuveikti. Mūsų Polimodos universitetas yra vienas iš penkių geriausių pasaulio mados mokyklų. Taip pat mes turime pačią didžiausią mados biblioteką Europoje. Ten kaip muziejuje. (Šypsosi.)

Ar tarp tavo draugų Florencijoje yra lietuvių?

Ne... Man sakė, kad Florencijoje apskritai nė vienas lietuvis negyvena.

Kodėl? Juk tai toks gražus miestas.

Jis labai kultūrinis, todėl verslą čia plėtoti sunkiau. Čia visai kitaip, nei kokiame Londone. Bet aš jaučiuosi labai laiminga – šis miestas patenkino visus mano lūkesčius, kokius tik galėjau turėti. (Šypsosi.)

Tad su kuo dažniausiai leidi laiką? Iš kokių pasaulio vietų susirinko tavo studijų draugai?

Į Florenciją atvažiavau iki studijų pradžios likus mėnesiui, kad susirasčiau namus, įsikurčiau, įsijausčiau į miestą. Turėjau visą mėnesį pažintims megzti. (Juokiasi.) O mūsų kurse yra tik trys studentai iš Europos – aš, vokietė ir ispanas. Visi kiti yra iš Amerikos, Indijos, Pietų Afrikos. Kolektyvas labai skirtingas, todėl vieni iš kitų mokomės ir labai vieni kitais domimės. Ypač domisi manimi. (Šypsosi.) Juk, pavyzdžiui, indai neturi beveik jokių žinių apie Lietuvą.

Vadinasi, tik nuo tavęs dabar priklauso, kokį įspūdį apie mūsų šalį susidarys florentiečiai ir tavo bendramoksliai. Tikiuosi, kad atsakingai tuo rūpiniesi.

Aš tuo tik džiaugiuosi, nes jų nėra pasiekusi jokia bloga informacija. Jie galvoja, kad mes čia labai gerai gyvename, todėl visi nori atvažiuoti pažiūrėti.

Aš nešu trispalvę ir labai tuo didžiuojuosi. (Juokiasi.) Florencijoje nėra jokios informacijos apie Lietuvą, todėl mūsų šalies vardas yra lyg baltas popieriaus lapas – ką aš ant jo parašau, tas apie Lietuvą ir yra žinoma. (Šypsosi.) Bet tai yra labai žavu! Aš tuo tik džiaugiuosi, nes jų nėra pasiekusi jokia bloga informacija. Jie galvoja, kad mes čia labai gerai gyvename, todėl visi nori atvažiuoti pažiūrėti. (Šypsosi.)

Kokiuose mados renginiuose su kurso draugais lankotės?

Pagrindinis ir svarbiausias metų mados renginys yra „Pitti Uomo“ mados savaitė. Čia suvažiuoja visas mados pasaulis, todėl pasijuntu kaip miniatiūriniame Niujorke. Atvažiuoja ir visos įmanomos įžymybės, tad gatvėje gali prasilenkti su bet kuo. Pavyzdžiui, Ana Wintour. (Šypsosi.)

Pabrėžei, kad mados renginiuose ne tik lankotės savo malonumui, bet turite ir dirbti juose. Koks tas jūsų darbas?

„Pitti Uomo“ aš dirbau vyrų mados savaitėje. Minėtai kompanijai „Trend Stop“ rengėme oficialų pranešimą apie naujausias tendencijas – medžiagas, formas, spalvas, detales. Prisipažinsiu, didžiausią įspūdį man paliko pažintis su batų dizaineriu Aberto Moretti. Ir nieko nuostabaus, juk jo sukurtus batus avi net Lady Gaga ir Eltonas Johnas! (Šypsosi.) Jo batų kolekcijos – labai novatoriškos ir žaismingos. Su A.Moretti kalbėdama apie jo istoriją ir madą praleidau ne vieną valandą. Jis nepaprastai šiltas ir labai žaismingas, visai kaip ir jo batai. Ir, aišku, itališkai šarmingas. (Juokiasi.) Tikiuosi, kad ateityje su šiuo dizaineriu turėsiu galimybę bendradarbiauti, nes jis su šeima dažnai lankosi Florencijoje.

Klausau tavęs, džiaugiuosi kartu su tavimi tokiomis išskirtinėmis pažintimis, tačiau nejučia topteli mintis – ką tu veiksi Lietuvoje? Taip, mes turime labai talentingų ir perspektyvių dizainerių, tačiau, ar bus tau ką veikti mūsų mados pasaulyje?

Aš manau, kad Lietuvoje yra labai daug perspektyvų dėl tos pačios priežasties, dėl kurios tu galvoji, kad jų nėra. (Šypsosi.) Čia yra didžiulė paklausa! Man atrodo, kad žmonės be galo domisi mada, yra ištroškę tikros informacijos, o tikrų specialistų nėra.

Koks nors pilietis tau pasakytų – man dabar rūpi ne mada ar drabužiai, o kiekvieną mėnesį kišenę tuštinančios sąskaitos...

Aišku, Italijos miestų ir provincijų gyventojai savo išvaizdai skiria daugiau dėmesio.

Taip, bet krizė yra visur. Italai irgi skundžiasi, kad jiems sunku. Visada atrodo, kad svetur yra geriau, kaimyno namas gražesnis. (Šypsosi.) Aišku, Italijos miestų ir provincijų gyventojai savo išvaizdai skiria daugiau dėmesio. Tačiau ir mūsų žmonės nori būti gražūs. Tiesiog reikalingas žmogus, kuris patartų.

Tiesa, profesionalių patarimų reikėtų, ypač toms mūsų merginoms, kurių išvaizda yra įkvėpta pernelyg ryškios ir blizgančios slavų kultūros...

Nežinau, ar tokius žmones reikia bausti, nes kiekvienas interpretuoja savaip. Ir tarp pasaulinio garso žvaigždžių yra tokių, kuriose atsispindi skonio trūkumas. Ir visai nesvarbu, kad tie žmonės turi visą ratą pagalbininkų. Jeigu tokio masto žvaigždės gali daryti tokias klaidas, ką kalbėti apie žmogų iš gatvės, kuris nėra susijęs su mada?

O koks tavo pačios stilius, kaip jį apibūdintum?

Aš kovoju už vyriškumą ir moteriškumą. (Šypsosi.) Todėl stengiuosi beveik nemūvėti kelnių. Teturiu gal vienerius džinsus, bet su jais tik į mišką eičiau. (Juokiasi.) Siekiu, kad moterys būtų moteriškos, vyrai – vyriški. Tiesa, Italijoje vyru būti lengviau, nei moterimi. Čia mada yra labiau orientuota į juos, o Lietuvoje vienareikšmiškai – į moteris. Vyrams, kurie daug metų buvo įkalinti visiškai nesikeičiančiame įvaizdyje, suteikta tokia didžiulė laisvė! Italijoje dabar labai madingos kaklaskarės, fantazijos, varlytės, spalvotos kojinės...

Pamačiusi tokį vyrą, einantį Vilniaus senamiesčio gatve, nudžiugčiau, tačiau iš karto susimąstyčiau apie jo seksualinę orientaciją...

Pabrėžtinai išpuoselėto įvaizdžio vyrai ir užsienyje dažnai priklauso šių žmonių grupei. Tačiau Italijoje tarp heteroseksualų yra daugiau stilingų vyrų. Bet aš tuo nesistebiu. Okupacijoje gyvenusi Lietuvos karta neturėjo galimybės ką nors įsigyti. Jie neturi asmeninės patirties, kad galėtų stilingai rengtis. Visgi manau, mūsų šalis per labai trumpą laiką madoje pasiekė puikių rezultatų. 

Kokios pagrindinės taisyklės patartum laikykis mūsų skaitytojams, kad jie visuomet atrodytų pasitempę, stilingi ir gražūs?

Pagrindinė taisyklė yra visada atrodyti laiku ir vietoje. Labai svarbu atkreipti dėmesį į savaitės dieną, paros metą ir progą, tačiau pernelyg griežtai laikytis etiketo irgi nereikėtų. Lietuvoje mes turime bėdą – perdėtą įdegį, tačiau ir Italijoje tai – masinis reiškinys. Juk net Donatella Versace visada atrodo smarkiai įdegusi. (Juokiasi.) Visi supranta, kad tai nėra normalu, bet ji vis tiek tai daro. Kyla klausimas: kodėl?