Folkloro ansamblis „Jorė“ jubiliejaus proga kviečia į spalvingą kelionę po Lietuvos etnografinius regionus

Balandžio 21 d. 15.00 val. Vilniaus dailės akademijos Gotikinėje salėje vilniečiams ir miesto svečiams ansamblis dovanos ypatingą pasirodymą – spalvingą kelionę po Lietuvą, po penkis etnografinius regionus.

Šeštadienį Vilniaus dailės akademijos Gotikinėje salėje 15.00 val. prasidėsiančiame koncerte žiūrovai kviečiami pasigėrėti penkių skirtingų Lietuvos regionų tradicijų savitumu – į liaudies dainas įpintomis Lietuvos žmonių mintimis, tradiciniais šokiais ir žaidimais.

Koncerte skambės pačių „Jorės“ narių per ekspedicijas po Lietuvą ir kitus kraštus surinktos ir užrašytos gražiausios lietuvių liaudies dainos ir iš kartos į kartą paveldimų tradicinių instrumentų melodijos.

Vaizdingais pasirodymais jubiliejiniame koncerte „Jorė“ kvies žiūrovus pasižvalgyti po Suvalkiją, Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Mažąją Lietuvą. Koncerto programoje bus pristatytas kiekvienas Lietuvos regionas cituojant jo kaimų dainininkus ir žymius žmones.

Išskirtinę renginio nuotaiką kurs ir į vaizdingą kelionę po Lietuvą lydės renginio metu rodomos meninės fotografijos meistro Algimanto Aleksandravičiaus nuotraukos iš keturių fotomeninko albumų apie etnografinius Lietuvos regionus: „Žemaitėjė – mona meilė“ (2013 m.), „Aukštaitėj – aukšts dongs ė čysts vondva“ (2014 m.), „Dzūkija – išskaicyta iš Dzievulio drabnų raštų...“ (2015 m.), „Sūduva – Terra Sudorum – šviesos išpasakota“ (2016 m.) ir penktojo albumo apie Mažąją Lietuvą, kuris šiuo metu dar spaustuvėje.

„Esame labai laimingi ir dėkingi Algimantui Aleksandravičiui už galimybę naudotis jo darbais - išraiškingomis Lietuvos peizažo fotografijomis. Per jubiliejinį koncertą jos padės mūsų žiūrovams nukeliauti į Suvalkiją, Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Mažąją Lietuvą, gražiausias ir unikaliausias Lietuvos vietas“, - džiaugėsi folkloro ansamblio „Jorė“ vadovė Rūta Aleksiūnienė.

Vilniaus kultūros centro folkloro ansamblis ,,Jorė“ susikūrė 1988 metais. Lietuvoje tai buvo nacionalinės savimonės pakilimo laikotarpis, kai ypač domėtasi savo senąja kultūra ir tradicijomis. Tuo metu būrėsi daugybė folkloro ansamblių, jų nariai su ekspedicijomis važinėjo po Lietuvos kaimus, kur dar buvo išlikusi gyva tradicinė kultūra, užrašinėjo senąsias dainas, šokius, vėliau patys jų mokėsi.

Vilniaus miesto kinofikacijos darbuotojai taip pat sumanė susiburti į ansamblį. Tarp pirmųjų narių buvo žurnalistė Palmira Galkontaitė, architektė Rožė Jarmalavičienė, Arvydas Bagdonas, Laimutė Sadauskienė ir kiti šaunūs, entuziazmu trykštantys žmonės. Ansamblio vadove tapo smuikininkė Rūta Montrimaitė-Aleksiūnienė, kuri „Jorės“ kolektyvui vadovauja ir dabar. Šiandien ansamblio „šeimoje“ per 30 narių: dainininkų, šokėjų, muzikantų bei tradicinė kapela.

Etninės kultūros idėjas ir tradicijas puoselėjančios „Jorės“ repertuare – daugybė apeiginių dainų ir ratelių programų: Adventas, Užgavėnės, Pavasario ir Vasaros ciklas, per 100 šokių ir žaidimų iš visų Lietuvos regionų bei nuolat atnaujinama romansų programa. Per 30 kūrybos metų ansamblis yra parengęs programų iš visų Lietuvos etnografinių regionų. Tiesa, dažniausiai dainuojamos iš dzūkiškos ir aukštaitiškos dainos. „Jorė“ yra parengusi programų iš Gervėčių (dabartinė Baltarusija), iš Saratovo krašto Čiorna Padinos kaimo, kur po 1863 metų sukilimo buvo ištremti lietuviai.

Ypatingas „Jorės“ akcentas – ansamblio šventinė apranga. Žvilgsnį traukiantys spalvingi ir puošnūs įvairių Lietuvos etnografinių regionų „Jorės“ tautiniai kostiumai yra atkurti ir pasiūti išlaikant autentiškų kostiumų tradicijas. Kiekvienas jų išsiskiria savitu stiliumi, spalvų koloritu ir puošybos elementais.

Ansamblis „Jorė“ taip pat turi išskirtinę ir gausią įvairių pučiamųjų instrumentų (skudučių, lumzdelių, ragų, ožragių, sekminių ragelių, dūdmaišių, birbynių ir švilpų) kolekciją. Tradicinėje kapeloje skamba smuikai, basetlė, cimbolai, įvairių rūšių armonikos (rusiška armonika, bandonija, Peterburgo bei keletas skirtingų vokiškų Hohner armonikų, koncertina), būgnai ir įvairūs mušamieji (žaržolai, tarškynės, varpeliai).

Kasmet „Jorė“ tradiciškai dalyvauja tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Skamba skamba kankliai“ ir „Baltica“, dainų šventėse, Vilniaus miesto renginiuose (Užgavėnėse, Kaziuko mugės kultūrinėje programoje ir kitose tradicinėse kalendorinėse šventėse). Ansamblis taip pat mielai groja ir dainuoja televizijos laidose: „Krašto garbė“, „Gero ūpo!“, „Duokim garo!“. „Jorė“ aktyviai koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

2007 metais geriausiu Lietuvos folkloro ansambliu pripažinta ir ,,Aukso paukšte“ apdovanota „Jorė“ yra daugybės tarptautinių folkloro festivalių Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje ir kitose šalyse dalyvė ir laureatė.

Įėjimas į jubiliejinį „Jorės“ koncertą – nemokamas.