Fotofestivalyje SNAP geriausia metų vizažistė Diana Rakickaja pribloškė savo sukurtais įvaizdžiais
Sekmadienį vyko alternatyvų neturintis, didžiausias šalyje fotografijos renginys SNAP, apjungiantis visus fotografijos bei videografijos mėgėjus ir profesionalus. Šį, jau devintąjį, kartą festivalis grįžo su šūkiu „Išgauk viską iki paskutinio lašo“, o prie jo prisijungė ir metų vizažiste tituluota, su Lietuvos ir užsienio fotografais bei prodiuseriais bendradarbiaujanti meistrė Diana Rakickaja. Ji sukūrė du, žadą atimančius, pilno įvaizdžio modelius, kurie traukė fotografų objektyvus bei žiūrovų dėmesį. Iššūkiai – Dianos arkliukas, tad įspūdingas buvo ne tik grimas, bet ir kostiumai.
Pirmasis, ypač didelio dėmesio sulaukęs, vizažo meistrės sukurtas įvaizdis – fotografų genties vadė (modelis Beatričė Brusokaitė – red.). „Visus festivalio dalyvius vienija fotografija bei bendras tikslas padaryti gerą, įdomų, įtraukiantį, susimąstyti verčiantį ar kitaip išskirtinį kadrą. Toji bendrystė juos suvienija į savotišką gentį. Kiekviena gentis privalo turėti vadą – štai taip ir gimė pirmasis personažas. Antrasis – paukštė (modelis Roberta Rudzevičiūtė – red.). Šis įvaizdis simbolizuoja pavasario gaivą bei spalvas. Na, o pačios spalvos – žinojimą bei žingeidumą. Galiausiai, turbūt nesuklysiu sakydama, svarbiausias dalykas fotografijoje – šviesa: būtent ją šis modelis ir skleidė.“, – pasakoja D. Rakickaja.
Vizažistė atvirauja, jog įkvėpimo ji ieško kitų menininkų pavyzdžiuose bei gamtoje. „Tai ilgas ir kankinantis procesas, bet kai ateina nušvitimas, viskas pasidaro lengva, mat sudėtingiausia proceso dalis yra sugalvoti bei išsigryninti idėją. Žinoma, didelis iššūkis ir tą idėją įgyvendinti, mat kuriant įvaizdį svarbu nepamiršti, kad tai privalo būti vientisas kūrinys, o ne atskiri fragmentai. Esu perfekcionistė, tad jei imuosi kažkokio darbo, noriu jį atlikti iki menkiausios smulkmenos gerai. Jei biudžetas neriboja, tai įmanoma viską padaryti per daug trumpesnį laiką, bet pats įdomumas ir slypi tame, kad beveik viską kuri savo rankomis. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriu yra laiko ir miego trūkumas, tačiau kartais net pati stebiuosi savimi, atradusi išties neįprastus sprendimo būdus“, – kūrybinio proceso subtilybėmis dalijasi vizažo meistrė.
Vizažistė atvirauja, jog įkvėpimo ji ieško kitų menininkų pavyzdžiuose bei gamtoje. „Tai ilgas ir kankinantis procesas, bet kai ateina nušvitimas, viskas pasidaro lengva, mat sudėtingiausia proceso dalis yra sugalvoti bei išsigryninti idėją. Žinoma, didelis iššūkis ir tą idėją įgyvendinti, mat kuriant įvaizdį svarbu nepamiršti, kad tai privalo būti vientisas kūrinys, o ne atskiri fragmentai. Esu perfekcionistė, tad jei imuosi kažkokio darbo, noriu jį atlikti iki menkiausios smulkmenos gerai. Jei biudžetas neriboja, tai įmanoma viską padaryti per daug trumpesnį laiką, bet pats įdomumas ir slypi tame, kad beveik viską kuri savo rankomis. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriu yra laiko ir miego trūkumas, tačiau kartais net pati stebiuosi savimi, atradusi išties neįprastus sprendimo būdus“, – kūrybinio proceso subtilybėmis dalijasi vizažo meistrė.
Nors abu kostiumus profesionalė sukūrė vos per dvi savaites, ji neslepia: dar renginio išvakarėse siuvusi paskutines detales ir tikina, jog vienai tikrai nebūtų pavykę. Dianai padėjo bei patarė bičiulė fotografė Gražina Lomovskaja – juk ji, kaip savo srities profesionalė, geriausiai išmano kokie akcentai patraukliausi ojektyvui.