Fotografas Lukas Gricius: „Kelionės – geriausia investicija į save“
Luką Gricių, ko gero, galima vadinti žymiausiu ir ryškiausių jaunosios kartos fotografu. Jo nuotraukos puošia populiariausių lietuviškų žurnalų viršelius ir puslapius, kone kiekviena nuotaką savo vestuvių fotosesiją patikėtų tik jam, o jo provokuojančias idėjas įgyvendina ir garsiausios šalies žvaigždės. Fotografo socialinių tinklų paskyrose pilna gražiausių atostogų akimirkų, o jis pats sako, kad kelionės yra geriausia investicija į save. Pokalbis su Luku – apie keliones, didžiausią pamoką ir profesiją, kuri galėtų pakeisti fotografiją.
Stebint tavo socialinius tinklus atrodo, kad dvi didžiausios tavo aistros yra fotografija ir kelionės. Kokia šalis paliko didžiausią žymę?
Iki šiol esu aplankęs jau apie 15-20 šalių, todėl tikrai esu įsitikinęs, kad kelionės – tai geriausia investicija į save. Visiems rekomenduoju kuo daugiau keliauti. Man pasisekė, nes daugelis mano kelionių susiję su darbu, tad taip aš nušaunu du zuikius vienu šūviu.
O didžiausią įspūdį man paliko Niujorkas. Tai yra vis dar mano svajonių miestas, kuriame planuoju kažkada apsigyventi. Bet nepaisant to, mano gyvenimo meilė buvo ir bus Paryžius! Tai miestas su didžiule istorija, didybe ir kiekvieną kartą vis kitoks, bet niekada nenuvilia. Man tai miestas su skaniausia virtuve pasaulyje, seksualiausia kalba. Tai vienareikšmiškai gražiausias miestas Europoje.
Kitais metais vienam mėnesiui keliausiu į Ameriką. Pagaliau nuvyksiu į „Burning Man“ festivalį. Manau, kad tai bus mano didžiausia kelionė 2020-siais.
Neseniai grįžai iš dar vienos kelionės po Balio salą. Kas tave ten taip traukia, kad grįžti vėl ir vėl?
Balio sala tapo mano Nida. Kadangi vasarą dažnai tenka savaitgaliais padirbėti, tai norisi šiltąjį sezoną prasitęsti. Taip ši sala ir atsirado mano kelionių sąraše. Tai sala su vaibu, kokio kitose salose nepajaučiu, todėl per paskutinius dvejus metus ten lankiausi keturis kartus. Ir progai pasitaikius vėl planuoju grįžti, pasisemti jėgų ir įkvėpimo. Žmonės, kultūra, maistas, klimatas – viskas aukščiausiame lygyje. Gaila tik vieno, kad augant turistų skaičiui, didėja ir kainos.
Neretai keliauji vienas, ar galėtum įvardinti didžiausią pamoką, kurią išmokai būdamas toli nuo namų?
Išmokau būti su savimi. Manau, kad visiems kartais verta pabūti vieniems, įsiklausyti į save.
Tavo socialiniai tinklai marga gražiausiomis atostogų nuotraukomis. Ar visuomet į keliones vežiesi profesionalų fotoaparatą?
Profesionalią kamerą vežuosi tik į darbines kelionės, kur tenka fotografuoti mados ir kitas komercines fotosesijas ar vestuves. Važiuodamas atostogauti su savimi pasiimu tik savo „Samsung Galaxy S10+“, kuris visiškai išpildo visus mano norus atostogų fotografijoms ar trumpiems filmukams, skirtiems instragramui.
Apie ką galvoji, kai rankose laikai telefoną ar fotoaparatą ir ruošiesi fotografuoti?
Dažniausiai tai atsitinka stipriai neplanuojant. Pamatai kažkokį nerealų vaizdą, išsitrauki telefoną ir įamžini tą akimirką. Tiesa sakant, planuotos būna tik darbinės fotosesijos. Didžioji dalis publikuojamų nuotraukų socialiniuose tinkluose būna atsitiktinės arba pagautos akimirkos įkvėpimo.
O ką be krūvos įspūdingų kadrų dar parsiveži iš kelionių?
Iš kelionių parsivežu naujų pažinčių, spalvų, kvapų. Ir beveik visada grįžtu su nauja pora batų.
Ar pradėjęs nuotraukas viešai publikuodami socialiniuose tinkluose tikėjaisi tokios sėkmės ir dėmesio, kokio sulauki dabar?
Aš visiškai to neplanavau. Socialiniai tinklai man buvo ir yra žaidimas. Smagu, kad tas žaidimas yra susijęs su mano darbu, bet jeigu nebūčiau fotografas, manau, kad tiek daug laiko tam neskirčiau.
Šiandien girdime labai daug patarimų, kaip pasidaryti asmenukę, o ką daryti, kai tave fotografuoja kitas žmogus?
Man asmeniškai selfį pasidaryti yra sunku! Atrodo, kad netgi šiek tiek kvaila žiūrėti į telefono kamerą ilgą laiką, todėl aš asmeniškai dažniau naudoju kameros laikmatį ir fotografuojuosi jo pagalba. Arba, jeigu yra šalia draugų ar kolegų, paprašau, kad mane nufotografuotų. Pagrindinė taisyklė – atsipalaiduoti ir pasistengti kuo mažiau pozuoti.
Ar galėtum įvardinti, kokioje netikėčiausioje vietoje esi fotografavęs?
Esu fotografavęs privačiame dvare Italijoje, be leidimo. Todėl fotosesija vyko labai greitai, kad tik niekas mūsų nesučiuptų. Taip pat esu bandęs fotografuoti be specialaus leidimo Versalio rūmų parke, Prancūzijoje. Už leidimą profesionaliai fotosesijai ten gali tekti sumokėti 15 000 eurų, tačiau mes išsisukome su daug lengvesnėmis pasekmėmis. Tą kartą prie mūsų prisistatė ginkluota apsauga ir liepė ištrinti visas nuotraukas.
Po mokyklos mokeisi veterinarijos, panašu, kad ši specialybė tau nepritiko. O jeigu kada nors fotoaparatą tektų išmainyti į kitą darbą, kuo užsiimtum?
Kurčiau batus arba namų interjerą.