Fotografė Neringa Rekašiūtė – apie kontraversiškąją menininkę Mariną Abramovič: „Lietuvai labai reikalingi stiprių moterų pavyzdžiai“

Knygų mugėje buvo pristatyta ir naujausia konktraversiškosios serbų rašytojos Marinos Abramovič knyga „Eiti kiaurai sienas“. Pristatyme ir diskusijoje dalyvavo fotografė Neringa Rekašiūtė, menininkė Jurga Barilaitė ir poetė Aušra Kaziliūnaitė. Marina Abramovič – iš Serbijos kilusi pasirodymų ir kūno menininkė, XXI a. pradžioje sukėlusi didelį susidomėjimą istorinių performansų perteikimu.

Po antrojo pasaulinio karo gimusi menininkė visuomenę ne kartą yra sukrėtusi kontraversiškais meno performansais bei atvirumu: moteris drąsiai kalba apie abortus, nenorą turėti vaikų ir apie žmogaus kūną. „Visą laiką galvodavau, kad Marina yra įkvėpimas, kuris parodo, kad su savo kūnu galima daug ką nuveikti, jeigu tu jo nesakralizuoji ar demonizuoji. Aš fotografuoju nuogą kūną, pati fotografuojuosi nuoga. Tačiau tai, ką aš darau – gėlytės palyginus su tuo, ką su savo kūnu daro ji“, – prisipažino menininkė Neringa Rekašiūtė.

Diskusijos dalyvės vieningai sutiko, kad pirmiausiai kalbėti norisi ne apie knygą „Eiti kiaurai sienas“, o jos autorę M. Abramovič. Mat ji – neeilinė asmenybė. „Skaitant knygą pasijunti tarsi dalyvautum viename iš Marinos performansų“, – prisipažino Jurga Barilaitė.

Jai paantrino ir Neringa Rekašiūtė. „Atrodo, kad jos gyvenime – viskas yra menas. Ji sugebėjo nufilmuoti tėvus ir tai paversti performansu, ji pėsčiomis ėjo per pusę Kinijos sienos. Jos gyvenimas – vienas didelis performansas. Kartais net baisu pagalvoti ką ji padarė su tais septyniasdešimt dviem objektais, kuriuos pastatė prieš žmones, kurie galėjo su jos kūnu daryti ką nori. Žmonės iš pradžių ją kuteno, vėliau bandė jai sukelti malonumą, o galiausiai vos neišprievartavo ir nenužudė. Ji prieš mus pačius atsuka ir parodo, kiek mes turime blogio ir šleikštulio“, – pasakojo N. Rekašiūtė. Anot diskusijos dalyvių, „Eiti kiaurai sienas“ – itin aktualu ir Lietuvos moterims.

„Lietuvoje, kol kas, mes mažai turime tokių galingų moterų, kurios pačios drąsiai kalbėtų apie savo patirtis. Tarp moterų ši knyga pas mus sulaukė didelio susidomėjimo. Tai rodo, kad mūsų šalyje po truputį skaitytojas susidomi ir stiprių moterų biografijomis.“ – kalbėjo Aušra Kaziliūnaitė.

Jai pritarė ir Neringa Rekašiūtė, kuriai gaila, kad tokio tipo knygų nebuvo jai būnant paauglei.

„Man atrodo, kad labai reikalingi tokie pavyzdžiai. Savo aplinkoj mačiau kokį stuburą ir kokį atgarsį tarp merginų turėjo ši knyga. Ji parodė, kad mums nereikia laukti pritarimo, palaikymo, o imti ir padaryti viską pačioms. Man gaila, kad tokios knygos neskaičiau būdama paaugle. Manau, kad ji turi stiprią liniją, kuri mums kol kas nepriimtina: ji kalba apie abortus, apie tai, kad nenori turėti vaikų, kad vietoj buvimo mama renkasi kurti. Knygos žinutė stipri ir reikalinga Lietuvos moterims“, – kalbėjo Neringa.