Paslaptingoje kalnuotoje Armėnijoje septynioliktąjį dukters Violos gimtadienį pasitiko klaipėdietė fotomenininkė Viktorija VAIŠVILAITĖ-SKIRUTIENĖ. Su vyru Gvidu ir sūnumi Nojumi kiekvieną rudenį – jau septyniolika metų – ji leidžiasi į vieną už kitą ypatingesnes Violos gimtadienio keliones.
Nuo vaikystės svajojusi daug keliauti, Viktorija dar prieš gimstant vaikams jau buvo aplankiusi kelias dešimtis šalių, o paskui savo aistrą perdavė ir jiems.
„Pirmąjį Violos gimtadienį šventėme Maroke. Šalyje, kuri pasiglemžia savo spalvomis, kvapais ir skoniais. Per antrąjį, įsupę Violą į kailinius, leidomės į atšiaurią Islandiją, – pasakoja. – Kelionės su vaikais visiškai nepanašios į vienos ar dviejų išvykas. Rodos, viską matai ir patiri jų akimis, per juos. Pamažu gimtadienio kelionės virto laukiama metų tradicija, o aš su fotokamera rankose – istorijų pasakotoja.“
Šeima iš anksto nežino, į kurią šalį vyks. „Laukiame ženklų, kartais ir tiesioginių kvietimų. Mano fotografuojami žmonės išsibarstę po visą pasaulį, su šeima esame daug šalių aplankę ir jų kvietimu. Artėjant spaliui, dairomės ir lėktuvo bilietų akcijų. Pavyksta rasti gundančiai nebrangius bilietus – priimame kaip ženklą. Taip prieš kelerius metus visi keturi apkeliavome Kiniją. Kai kurios šalys pranoksta vaizduotę!“ – džiaugiasi. Šįkart širdis pakvietė į Armėniją. „Tai – pirma krikščionybę kaip valstybinę religiją priėmusi šalis. Kalnuose išslapstyta daugybė nuostabių vienuolynų, bažnyčių. Daug jų aplankėme, vaikams jau buvo sotu, o aš norėjau be galo be krašto. Glosčiau jų ornamentais išraižytas sienas ir norėjosi dar, uodžiau labai viliojantį specifinį smilkalų kvapą, klaidžiojau erdvėse akmeniniais skliautais ir tirpau nuo gražumo šviesos, besiskverbiančios į vidų šuorais, – sako fotomenininkė. – Apeigos bažnyčiose nepanašios į jokias kitas iki šiol matytas. Atrodė kaip ritualiniai mistifikuoti spektakliai, įsupantys į veiksmo centrą...“