„Nuo mažų dienų turiu mėgstamą žaidimą „Paveikslai“. Įsižiūriu į tapybos kūrinį ar fotografiją ant sienos ir neriu gilyn. Mėgstu įsivaizduoti, koks ten, paveikslo viduje, jausmas. Mintimis klaidžioju po jį, apsigyvenu... Panašiai jaučiuosi ir kurdama fotoistorijas. Pasaulis man prieš akis gula paveikslais, į kuriuos perkeliu savo fotografijų žmones“, – pasakoja menininkė Viktorija VAIŠVILAITĖ-SKIRUTIENĖ, su bičiule anglų kalbos specialiste Vilma EIMUTIENE nėrusios į nepaprastą Lamu salos Kenijos pakrantėje paveikslą.
Žmonės, kuriuos fotografuoja, Viktorijai tampa kūrybos draugais. Klaipėdiečių Eimučių šeimos istoriją per fotografijas ji yra pasakojusi ne kartą. Ši fotografinė istorija buvo Vilmos vyro Nerijaus gimtadienio dovana žmonai. „Jis taip ir pasakė: „Keliaukit ir kurkit.“ Kai grįžome, Nerijus mus pasitiko oro uoste, o susijaudinusi Vilma kalbėjo, kad jokie deimantai tokiai patirčiai neprilygtų“, – prisimena Viktorija. „Vyras visada žinojo: nė viena dovana man neprilygsta kelionei. Seniai supratome, kad kelionės mums yra vienintelis galimas įsigyti dalykas, kurį išsinešime iš šio pasaulio. Be to, nauji patyrimai keičia mus, kartais ir tuos, kuriuos sutinkame savo kelyje. Šįkart vyrui norėjosi mane išleisti vieną – patirti ypatingo nuotykio ir pagyventi naujos, nematytos aplinkos paveiksluose, – sako Vilma. – Gimtadienį švenčiu pavasarį, bet vyras su Viktorija apie mane pagalvojo dar rudenį. Susitarė dėl dovanos, kurios nenešiosi – tik išgyvensi.“
