FOTOistorijos: Kauno klinikos – istorinėse nuotraukose ir panoramoje iš drono
Pirmajame COVID-19 fronte šiuo metu atsidūrusios Kauno klinikos tapo svarbiausia miesto įstaiga. Išgyvenusi daugybę istorijos vingių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė iki šių dienų išlaikė pirminę paskirtį, ši įstaiga – didelės Lietuvos medikų dalies „Alma Mater“.
Kaune atidaryti didelę medicinos įstaigą vilčių būta jau 1919 m., visgi miestui teko dar ilgokai pagyventi be laikinajai sostinei tinkamos ligoninės. Statyti klinikas buvo apsispręsta tik 1936 m. Pradėjusi veikti 1940 m. ligoninė tapo viena moderniausių šalyje.
Kauno klinikų statybai XX a. 4-ame dešimtmetyje buvo skirtas 12 ha sklypas VII forto rajone, prie šv. Luko ligoninės. 1935 m. architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis paruošė sklypo Eivenių g. eskizinį projektą. 1936 m. VDU Medicinos fakulteto ir Kauno miesto tarybos atstovai aptarė galimas naujos ligoninės statybas. Paskelbtas tarptautinis statybų projekto konkursas, buvo gauti šeši projektai: keturi – lietuvių, du – užsieniečių.
Pirmąją premiją laimėjo prancūzų architekto Urbeno Kasano projektas. Jam talkino architektas Eli Ušanovas. Klinikos buvo vienas stambiausių statomų objektų tarpukario Lietuvoje. Pirmą kartą buvo mechanizuoti kai kurie darbai, pirmą kartą naudotas vibruotas betonas, naujoviškai statytos laiptinės, pastatytas 75 m aukščio kaminas.
Tai buvo pirmoji gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje visi pastatai sujungti 2 m pločio požeminiais tuneliais su praplatėjimais vežamų krovinių prasilenkimui, išvedžiotos inžinerinės komunikacijos. To meto spaudoje didžiuotasi, kad ligoninė „bus didžiausia ir moderniausia Pabaltijyje“, o statybai panaudoto „žvirgždo pakrautas traukinys būtų 42 km ilgumo“.
+10Statybos darbai truko iki 1939 m. liepos mėn., kainavo apie 14 mln. litų. 1941 m. pradžioje klinikose veikė 750 lovų stacionariniai skyriai. Nuo 1941 m. birželio iki 1944 m. liepos čia įkurta Vokietijos kariuomenės ligoninė. Vokietijos kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos, klinikos tapo Raudonosios armijos ligonine. Per karą pastatai išliko nesugriauti, bet išgrobstytas turtas, šviesūs rūmai perdažyti maskuojančia spalva. Sovietų kariuomenė klinikas paliko 1945 spalio 11 dieną.
Nuo 1964 m. buvo vykdomos naujos statybos, rekonstruoti seni pastatai. Šiandien paminklosauginiu požiūriu Kauno klinikų statinių ansamblis yra vertingas nacionalinis objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs savo pagrindinės funkcijos. Kauno klinikos šiandien yra didžiausia daugiaprofilinė gydymo įstaiga Lietuvoje.
Parengė Teodoras Biliūnas pagal kaunoklinikos.lt ir Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro informaciją.
