Fotomenininkės V.Vaišvilaitės-Skirutienės užfiksuotų medikų paroda – Klaipėdos gatvėse

Medikai – iš arti

2020 metų vasarą žinoma fotomenininkė Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė dvi dienas praleido „gyvendama“ medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje. Viktorija iš arti pamatė gydytojų, slaugytojų, registratūros darbuotojų darbą, netgi dalyvavo keliose operacijose.

Užsitęsęs karantinas pamėtėjo idėją parodą surengti po atviru dangumi. Kadrai iš medicinos centro kasdienybės eksponuojami lauko stenduose įvairiose uostamiesčio vietose, taip pat ant medicinos centro fasado Naujojo Uosto g. 9, Klaipėdoje.

Medicinoje tradiciškai daugiausiai dėmesio tenka gydytojui. Norėdama iš arčiau pristatyti savo komandą, „Northway“ siekė parodyti, kad medicinoje svarbiausias yra žmogus – nuo paciento iki personalo darbuotojo.  Kuo gyvena medikai, slaugytojos ir registratūros darbuotojai, kai kasdien susiduriama su sergančiais pacientais, kai tenka sugerti svetimą skausmą, ieškoti išeičių kartais iš itin sudėtingų situacijų bei kas tuomet teikia džiaugsmą ir prasmę jų darbe?

Praveria darbo užkulisius

Medicinos centro „Northway“ registratorė Laura Kuzminė pasakoja, kad pacientai yra kaip mokytojai: „Visą dieną bendrauju su pacientais: atsiliepiu į jų skambučius, kalbuosi, registruoju, kartais tenka spręsti ir konfliktines situacijas. Iš tiesų, vis dar mokausi nepriimti jų asmeniškai. Gyvai sutinkami ar skambinantys pacientai kasdien mus moko kantrybės – palaikyti malonų pokalbį bet kokioje situacijoje yra menas“.

Bendrosios praktikos slaugytojai Erikai Puižytei darbo diena prasideda gerokai anksčiau nei praveria darbovietės duris.

„Dar lovoje permąstau būsimus dienos darbus, atvykusi į darbą ruošiuosi reikiamas priemones, peržiūriu pacientus, apgalvoju kokių procedūrų jiems gali reikėti, ir kaip galėsiu jiems padėti, - apie darbo užkulisius pasakoja slaugytoja. – Be abejo būna įvairių pacientų, švelniai vadinu juos niurzgliukais. Bet pasikalbėjus su jais sužinai, kad šiandien tiesiog ne ta diena, arba iš lovos išlipo ne ta koja, žiūrėk po pokalbio ta jų neigiama emocija jau ir nuslūgo, pasikeitė ir pats žmogus, praskaidrėjo nuotaika“.

Anesteziologas, skausmo gydytojas Vidas Jankus tikina, kad darbe labai svarbus atgalinis ryšys su pacientu.

„Jei iš pirmo karto nepavyksta išspręsti problemos, tuomet ieškai kito kelio, kaip prie jos prieiti, o jei viskas gerai – gera žinoti, kad eini teisinga linkme. Kartais paskambinu ir aš pats, kai atvejis būna sudėtingesnis. Skambinu sunkiai vaikščiojusiam pacientui, o jis pajūryje vedžioja šunelį – tai ir yra prasmė, kurią matau savo kasdieniame darbe. Pašalinti didelį skausmą žmogui –  lyg grąžinti jam gyvenimą“, - aiškina gydytojas.

Gyvenimas, telpantis kabinete

Medikų šeimoje užaugusi fotomenininkė V.Vaišvilaitė-Skirutienė pastebi, kad nors jos profesinis kelias pasuko kita linkme, gyvenimas vis pametėja draugysčių su šios profesijos atstovais.

Įgyvendinant projektą „Kasdienybės akimirkos“ menininkei svarbiausia buvo greitai prisijaukinti aplinką bei, išlaukus tinkamo momento, perteikti medicinos centre tvyrančią atmosferą.

„Ar jums būna, kad įspūdžių tiek daug, jog, rodos, nebetelpa? Kartais tai patiriu keliaudama po nepažintus kraštus. Įspūdžiai plūsta, sluoksniuojasi, susuka galvą – nebeįmanoma visko savyje sutalpinti.  Norisi stabtelėti ir atsikvėpuoti, atsigėrėti.

Panašiai pasijutau dvi ilgas dienas su fotokamera rankose praleidusi „Northway“ medicinos centre.

Buvo suplanuota, kad kas valandėlę praversiu vis kito kabineto duris. Pirmosios buvo skausmo gydytojo Vido Jankaus durys. Valandėlė išsprogo ir dingo. Man priminė, kad pagal planą turėčiau judėti toliau, o atrodė, kad kabineto pasaulis buvo tik pradėjęs man vertis. Gydytoju, kuris tyrinėjo skausmą ir būdus nuo jo išsivaduoti, jau buvo užburtas ir pacientas. Ir mes abu, it suokalbininkai, paprašėme papildomos valandos. Fotografavau ir atrodė neįtikėtina, kiek daug ypatingo gyvenimo telpa viename kabinete.

O toliau jau taip, kaip tose kelionėse, kai plyšti per siūles nuo įspūdžių. Daugybė durų, šviesių veidų, nematytų ritualų. Vienas duris pravėrusi, stebiu besišypsančią būsimą mamą, kuri klauso mažos širdutės plakimo; už kitų durų, vaisingumo laboratorijoje, kaip filmuose apie kosmines stotis – įmantri įranga, kapsulės, šviečiantys rodmenys. Vėl praveriu duris – rikiuotės buteliukų alergijoms pažinti, kitas – ir stebiu ekrane echoskopuojamus vidaus organus, dar kitas – bebaimis mažylis drąsiai leidžiasi tikrinamas pulmonologės, nes jos šilta šypsena yra tirštai kabinetą pripildžiusi jaukumu. Vienos durys keičia kitas. Patekusi į operacinę, jau stipriai laikausi įsikibusi kameros ir... stebiu savo kvėpavimą. Ne juokai susemti tokią koncentruotą dozę Gyvenimo!“ – įspūdžiais dalijosi V.Vaišvilaitė-Skirutienė.

Fotomenininkės darbai papildyti medikų istorijomis, kuriomis medicinos centrai „Northway“ dalijasi savo socialinių tinklų paskyrose.