Kolegos garbino Francį PICABIĄ (1879–1953), vadino aukščiausio lygio menininku. Gal šiek tiek pataikavo: vyras buvo ne tik tapytojas, bet ir milijonierius, kurio pinigai dažnai praversdavo ne vien jam.
TIK FAKTAI. Picabia išties buvo geras menininkas. Baigė rimtus dailės mokslus, fanatiškai tapė, leido žurnalą „391“, kuris subūrė avangardizmo šalininkus, skelbė jų manifestus. Rašė eiles, garsėjo aforizmais, kūrė scenarijus, statė baletus ir filmus. Buvo vienas skandalingiausių Paryžiaus kūrėjų, nes vaikėsi naujų idėjų. Daugelis jo elitinių bičiulių manė, kad vyrukas taip pramogauja: na, neturi ką veikti, tai vaizduoja pamišusį menininką.
AFERA. Gal jų nuomonę būtų pakeitusi viena pikantiška Picabios praeities detalė. Būdamas penkiolikos, jis nukopijavo visą namuose buvusią istorinę ispanų tapybą: kopijas pakabino ant sienos, originalus pardavė, o gautus pinigus išleido pašto ženklams. Tėvas ir paveikslus kolekcionavęs senelis nieko nepastebėjo. Picabia mokėjo tapyti, bet bodėjosi akademiniu stiliumi.