Jį galima pelnytai vadinti pačiu įtakingiausiu parfumerijos pasaulio žmogumi. Aristokratiškas garsios parfumerinės dinastijos trečiosios kartos atstovas, užaugęs tarp pačių iškiliausių kūrėjų, ilgus metus dirbęs kvepalų laboratorijose vertintoju, o 2000 metais įkūręs savo vardu pavadintų kvapų namus, visiems laikams pakeitusius parfumerijos istoriją ir formuojančius kvepalų pasaulio ateitį.
Susipažinkite: Frédéricas Malle’is išskirtiniame interviu specialiai Lietuvos skaitytojams „Editions de Parfums Frédéric Malle“ kvapų namų įkūrimo 20 metų jubiliejaus proga.
Visų pirma, leiskite Jus pasveikinti „Editions de Parfums Frédéric Malle“ įkūrimo 20 metų jubiliejaus proga. Dvidešimt metų parfumerijoje – didingas pasiekimas, žinant, kad daugelis kvapų namų, pasirodžiusių per šį laiką, yra jau apskritai pamiršti.
F.M. Jie atsiranda ir pranyksta, atsiranda ir pranyksta!
Įkurdamas „Editions de Parfums Frédéric Malle“ kvapų namus aromatų meistrams pasiūlėte dar neregėtą koncepciją – sukurti jų svajonių kvepalus, neribojant laiko nei sudėties kaštų, kas yra tipinis dalykas parfumerijoje.
F.M. Taip. Ir paversti šių kvepalų egzistavimą įmanomu – juos išleisti.
Jūs pasirinkote redaktoriaus ir vertintojo vaidmenį, kaip tai darėte iki „Editions de Parfums Frédéric Malle“, pavadintų „kvepalų leidykla“. Ar turėjote savo „svajonių kvepalų“ istoriją per „Editions de Parfums Frédéric Malle“ dvidešimtmetį? Kvepalus, kurie buvo redaktoriaus išsipildžiusi svajonė?
F.M. Daugelis jų yra mano išsipildžiusi svajonė. Prieš pradėdami kurti kvepalus, mes apsikeičiame idėjomis: kartais jų kyla parfumerininkui, kartais – man. Bet kokiu atveju idėjos mums nepriklauso – kaip ir kvepalai mums nepriklauso: išleisti jie gyvena savo gyvenimus. Aš visada įdedu daug savęs: arba nuo pat pradinės idėjos, arba todėl, kad kūrėjai naudoja mane kaip treniruočių partnerį. Atiduodu kvepalams tiek daug meilės, kad visuose juose yra didelė dalis manęs.
Prieš 20 metų jūs padarėte tai, ko niekas neįsivaizdavo: pakeitėte požiūrį į parfumerininkus. Iki 2000 metų niekas nekalbėjo apie aromatų autorius, nes nieko apie juos nežinojo – tik vienintelis Edmond’as Roudnitska galbūt buvo kažkam girdėtas. Taip pat nustatėte naujus standartus kvapų istorijoms: dabar daugybės kompanijų kvepalų aprašuose atpažįstame „Editions de Parfums Frédéric Malle“, kurie buvo pirmieji, pradėję kalbėti apie ypatingus ingredientus ar kūrybinį braižą. Ar po dvidešimties „Editions de Parfums Frédéric Malle“ metų galime kalbėti apie ypatingą edukacijos parfumerinio stiliaus, ingredientų, aromato istorijos temomis svarbą? Ar kompleksinis išmanymas padeda įvertinti parfumerijos šedevrus?
F.M. Edukacija yra ypač svarbu – beveik taip pat, kaip gerų kvepalų kūrimas. Laisvę, kurią daviau aromatų kūrėjams, suteikia tai, kad mes prekiaujame parduotuvėse, kurias valdo ekspertai. Ekspertai, kurie yra pajėgūs pamatę žmogų parinkti jam tinkamiausius kvepalus. Tam reikia daug patirties, įgūdžių ir mokymų. Aš pats rengiu mokymo medžiagą: man nesunku parinkti kvepalus žmogui pagal tai, kaip jis kalba, kaip jis rengiasi, kokia jo gundymo taktika. Kvepalai turi atitikti asmenybę – tam edukacija yra ypač svarbu. Kalbant apie istorijas, jos paverčia kvepalus įdomesniais, padeda užmegzti pokalbį. Visos šios istorijos yra tiesa. Tačiau edukacija „kaip parinkti tinkamiausius kvepalus tinkamam žmogui“ yra svarbiau nei istorijos.
Taigi, galime sakyti, kad svarbiausia yra užuodus kvepalus suvokti, kad jie – tau skirti? Kas svarbiau – kvepalai, kuriais norisi kvepintis, ar kvepalai kaip meno kūrinys?
F.M. Kiekvienas „Editions de Parfums Frédéric Malle“ kūrinys yra meno kūrinys. Taip tiesiog yra. Nė vienas aromatas nebuvo kuriamas siekiant pamaloninti visas uosles, nė vienas aromatas nebuvo kuriamas kaip rinkodarinis „akimirkos kvapas“. Kiekvienas turi labai specifinę idėją, kuriamas labai specifinio parfumerininko, kiekvienas bando būti nepavaldus laikui tarsi C. Brâncuși (Constantinas Brâncuși – modernios skulptūros patriarchas, vienas įtakingiausių XX amžiaus skulptorių – R. B.-K.) skulptūros.
Ne visiems to reikia. Kvepalai, kuriais norisi kvepintis didelę gyvenimo dalį, yra didžiulis įsipareigojimas, todėl turi įvykti susitikimas, prilygstantis sielos brolių susitikimui. Tai turi būti neįtikėtinai natūralus dalykas – toks natūralus, kad pamiršęs pasikvepinti jaustum, jog kažko trūksta, nes kvepalai virsta dalimi tavęs. Žmonės instinktyviai pajunta, kad rado kvepalus, kurie jiems tinka: atsiranda komforto elementas, darnos elementas, geros savijautos elementas. Man tai yra svarbiausia. O menas – jis eina greta.
Grįžkime prie 20 metų jubiliejaus. Atsigręžęs atgal, kuo labiausiai didžiuojatės kaip „Editions de Parfums Frédéric Malle“ įkūrėjas?
F.M. Tai, kuo labiausiai didžiuojuosi, nutiko dar prieš parduotuvių atidarymą: visi geriausi itin talentingos kartos parfumerininkai nusprendė atsiliepti į mano kvietimą ir prisijungti prie „Editions de Parfums Frédéric Malle“, nors idėja apie kvepalų leidyklą tuo metu atrodė visiškai beprotiška. Daugelio žmonių nuomone, tai apskritai neturėjo būti komercinės sėkmės atvejis, nes jis ženkliai skyrėsi nuo to meto tendencijų. Bet jie visi manimi tikėjo, gerbdami mano profesines galimybes, leisdami įgyvendinti šią idėją. Net ir šiandien stebiuosi, kad jie sutiko tai padaryti, ir jaučiuosi dėl to ypač pagerbtas ir sujaudintas. Aš jiems skolingas gyvenimą, aš jiems skolingas už savo sėkmę. Tai, kad šie talentai sekė paskui mane, yra didysis mano pasididžiavimas.
Jūsų nuomone, kokie yra didžiausi pokyčiai parfumerijoje, įvykę nuo 2000 metų?
F.M. Visų pirma, žmonės suprato (tai buvo mano pagrindinis tikslas), jog galima kurti šiuolaikinius modernius kvepalus. Leiskite paaiškinti. Anksčiau žmonės manė, kad kuriami senamadiški kvepalai, – ir jie buvo puikūs, o tu turėjai būti senamadiškas, nes visa puiki parfumerija buvo praeities parfumerija. Arba tu galėjai kurti šiuolaikinius kvepalus – ir tai buvo šlamštas, būdingas populiariajai parfumerijai. Tarpinio varianto nebuvo. Aš norėjau įrodyti, kad išlaisvinti geriausi aromatų meistrai galės sukurti nepaprastus šiuolaikinius kvepalus. Šie savo ruožtu taps puikiu šiuolaikiniu menu. Manau, dabar žmonės jau supranta, kad parfumerijos rinka padalyta į populiariąją ir išskirtinę, taigi, atsirado viltis puikiai šiuolaikinei prabangiai parfumerijai. Būtent tai labiausiai pasikeitė. Dabar žmonės vėl kalba apie parfumeriją; ilgus metus tai buvo užmiršta tema, geriausią parfumeriją priskiriant tik praeičiai.
Jeigu kalbėtume apie techninius dalykus, dėl technologijų ir dėl tokių meistrų kaip Jeanas-Claude’as Ellena smalsumo turime puikiausios kokybės natūralius ingredientus: dar niekada natūralūs ingredientai nebuvo tokie puikūs ir ištobulinti kaip dabar. Nebuvo jokių didelių sintetinių ingredientų atradimų, tokių kaip tie, kurie buvo atlikti septintajame dešimtmetyje, pakeitę parfumerinę paletę. Šiandien įdomiausi pasiūlymai susiję su natūraliais ingredientais. Tačiau ateityje prognozuojamas biotechnologijų reikšmės augimas visose medžiagų srityse: tai bus nauji kvapai, nauji ingredientai, juos naudojant gims naujo tipo kvepalai.
Tai jūs manote, kad po 20 metų kvepalus vis dar kurs žmonės, ne mašinos?
F.M. Be jokios abejonės! Kompiuteriai yra beviltiški šioje srityje. Bandymų jau buvo – ir jie buvo apgailėtini. Hiperkompiuteriai bandydami kurti kvepalus kartais pateikia įdomių ir kūrybiškų pasiūlymų, juos galima vadinti netikėtais, tačiau kai prieinama iki itin racionalios parfumerinio darbo dalies, tokios kaip kompozicijos derinimas ir aromato sklaida, tai yra taip sudėtinga... Žodžiu, parfumerininkai šiandien yra kur kas toliau priekyje nei kompiuteriai. Parfumerija yra sudėtingiau nei muzika.
Jeigu „Editions de Parfums Frédéric Malle“ būtų įkurti 2020 metais, kokios šiandien būtų įkūrimo priežastys?
F.M. Parfumerininkų išaukštinimas vis dar būtų priežastis įkurti „Editions de Parfums Frédéric Malle“, jeigu niekas kitas nebūtų to padaręs. Mūsų „raison d‘être“ šiandien galėtų būti kompromisų nepripažįstantis meistriškumas, geriausių talentų paieška, taip pat – ir naujų vardų, mano patirties perteikimas, siekis publikai pateikti kūrybiškiausius kvepalus parfumerijos pasaulyje. Mes vis dar labai unikalūs savo kūriniais: mus išskiria nepriekaištinga kokybė.
Jūs pažįstate iškiliausius kvapų meistrus bene geriausiai parfumerijos pasaulyje: pažįstate juos daugybę metų kaip šeimos draugus ar kolegas. Remdamiesi ilgamete patirtimi pasakykite, kas yra svarbiau parfumerijoje – menas ar mokslas?
F.M. Abu! Parfumerija yra mokslinis menas. Tai menas, paremtas technologijomis. Be didingos sintetikos, atrastos XIX a. viduryje, apskritai nebūtų moderniosios parfumerijos. Parfumerijos variklis yra technologijos – jas pasitelkdama parfumerija vystosi. Tačiau šiandien beveik visi turi prieigą prie tų pačių ingredientų, todėl, jeigu parfumerininkai neturėtų menininko talento, mes neturėtume nepaprastų išskirtinių kvepalų. Taigi, technologija ir meninis polinkis paverčia parfumeriją tokia įdomia.
Pavyzdžiai iš kitų meno šakų – van Gogho tapyba, kai garsioji mėlyna spalva, kuria jis tapė, buvo visiškai sintetinės kilmės. Taip galėjo nutikti tik dėl chemijos pramonės – ankstesnių kartų menininkams ši spalva buvo nepasiekiama. Kalbėdami apie Andy Warholą, mes kalbame apie akrilą. Evoliucija suteikė naujo tipo estetikos galimybių – svarbu to nepamiršti. Juk šiandien nedaugelis piešia aliejiniais dažais ar tempera kaip Renesanso laikotarpiu.
Taigi, kūrėjai, kurių portretus matome „Editions de Parfums Frédéric Malle“ pardavimo vietose, yra tiek menininkai, tiek mokslininkai tuo pačiu metu?
F.M. Parfumerininkai yra menininkai, dirbantys su aukščiausio lygio mokslininkų, apdovanotų Nobelio premijomis, sukurtais ingredientais. Tai yra nematoma parfumerijos sritis, apie kurią niekas nekalba. Kai kurie kūrėjai turi mokslinį išsilavinimą: pavyzdžiui, Dominique’as Ropionas – fizikas, Maurice’as Roucelis ir Sophia Grojsman – chemikai. Tam, kad būtum parfumerininkas, neprivalai būti mokslininkas – turi būti menininkas, bet labai techniškas menininkas.
Parfumerija nėra tapyba, kur gali tapyti greitais potėpiais, – tam, kad sukurtum natūralumo įspūdį ir kvapą paverstum savaime suprantamu, prireikia šimtų bandymų. Kelios sekundės, per kurias pirkėjas turi įvertinti kvapą, yra nepaprasta! Vienoje pusėje – bent metai kvepalų kūrimo, kitoje pusėje – nuosprendžio akimirka. Prireikia metų sunkaus darbo, kad būtų sukurta ta malonumo akimirka. Tai visada mane pribloškia: minutė kvapui įvertinti virsta labai svarbia tavo gyvenimo minute, kuri tave pakeis, nes tuo aromatu galbūt kvepėsi ištisą dešimtmetį... O ryšys gimsta per vieną minutę! Tik pagalvokite: vieni metai, viena minutė ir daugybė metų po to...
Apskritai, apie parfumeriją reikia galvoti kaip apie virtuvę. Ateini į virtuvę, kurioje – patys ypatingiausi ingredientai: geriausios avietės, geriausi ikrai... Ar tai, kad turiu geriausių ingredientų, reiškia, kad gaminsiu kaip pasaulinės klasės virtuvės šefas? Jokiu būdu. Šiandien kvapų namai deklaruoja turintys puikių „ikrų“, tačiau viską lemia šefo talentas. Aš mieliau valgysiu ką nors pagamintą A. Ducasse’o (Alainas Ducasse’as – legendinis virtuvės šefas, vadovaujantis garsiausiems pasaulio restoranams. – R. B.-K.) ar kito puikaus šefo iš paprastų ingredientų nei savo paties pagamintą patiekalą iš geriausių pasaulio ingredientų, nes aš pagaminsiu visišką nesąmonę, o jie – kažką nepaprasto. Lygiai taip pat ir su parfumerininkais: jeigu duosi geriausius ingredientus, jie galės unikaliau išreikšti savo talentą. Parfumerininkas yra šefas, tik žmonės to nesupranta.
Pakalbėkime apie kintantį pasaulį. Neseniai viename parfumerijos žurnale pasirodė perspausdintos Jūsų ir Jeano-Claude’o Ellena trumposios žinutės, kuriomis diskutavote „Rose & Cuir“ aromato kūrimo tema: jokių ilgų pokalbių – greitas moderniojo amžiaus bendravimas. 2020 metais mes visada esame virtualiame tinkle, o štai 2000 metais, pradedant „Editions de Parfums Frédéric Malle“ veiklą, internetas buvo visai kitoks. Jūsų nuomone, kaip gyvenimas tinkle veikia šiandienos parfumeriją?
F.M. Aš prisitaikau prie parfumerininko poreikių ir norų. Jeanas-Claude’as gyvena netoli Graso ir naudoja mane kaip konsultantą: mes ir ilgai kalbamės, ir susiskambiname telefonu. Jis siunčia man mėginius ir aš komentuoju, žinodamas, ką jis daro, – tai tampa mechanišku dalyku. Kitus kūrėjus, tokius kaip D. Ropioną ar anksčiau P. Bourdoną, matau dažnai; o jeigu nematau – rašau jiems ilgus elektroninius laiškus su itin struktūruotomis detaliomis gairėmis. Šia prasme gyvenimas tinkle nieko nekeičia: aš vis tiek turiu uostyti vienas, susikoncentruoti, skirti tam laiko. Gyvenu Amerikoje, daugelis parfumerininkų gyvena Prancūzijoje ir mes prie to jau pripratę.
Tęsiant gyvenimo virtualiame tinkle temą, kvepalų pasaulis yra veikiamas vyraujančių nuotaikų. Dabarties pasaulyje mes kuriame kvepalus, kurie suteiktų asmeninio komforto pojūtį, o ne kvepalus, kurie padarytų įspūdį kitiems įėjus į kambarį, nes mes daugiau niekur neiname. Dabar mums aktualiau asmeninis pasilepinimas, nusiraminimas, šiluma: pavyzdžiui, „L’Eau d’Hiver“ – visiškai tobuli dabarties akimirkai. Arba „Dans tes Bras“ – kvepalai, kurie yra išties intymūs, asmeninio komforto sukėlėjai. Šie kvapai susiję su esama padėtimi ir šiuo metu mes linkstame kurti tokio tipo kvapus kur kas labiau nei anksčiau. Kvepalai visada reaguoja į vyraujančias nuotaikas.
Gana kritinių ir įdomių 2020 metų, vyresnių žmonių vadinamų „šių laikų karu“, pabaigoje kuriuos „Editions de Parfums Frédéric Malle“ kvepalus matytumėte kaip dabartinio nestabilumo ir neprognozuojamumo kontrastą? Ar tai būtų Jūsų jau minėti „L’Eau d’Hiver“ bei „Dans tes Bras“?
F.M. Manau, kad taip. Ir dar „Musc Ravageur“: jie skleidžia šilumą. Taip pat daug žmonių dabar kvepinasi „Portrait of a Lady“, nes juose atpažįsta grožį. Tačiau šiai akimirkai – tikrai labiau „L’Eau d’Hiver“ bei „Dans tes Bras“.
Kaip įdomu! Juk dažniausiai apskritai pamirštame apie „L’Eau d’Hiver“ ar „Dans tes Bras“, nes jie yra subtilūs, ramūs tarsi kamerinė muzika.
F.M. Būtent! Juk dabar mes esame uždaryti į savo kameras savo namuose.
„Editions de Parfums Frédéric Malle“ jūs dirbate su iškiliausiais parfumerininkais, tačiau taip pat suteikiate galimybę kurti kylančioms potencialioms parfumerijos žvaigždėms. Kokį patarimą duotumėte jauniems kūrėjams, kurie svajoja tapti kitu D. Ropionu ar J.-C. Ellena?
F.M. Dirbkite sunkiai. Nesilepinkite ir nemanykite, kad esate menininkai, nes kol nedirbsite sunkiai ir nesukursite savo technikos, negalėsite savęs išreikšti. Parfumerija yra verslas, kuriame genialumo negana.
Ar matote tarp kylančių žvaigždžių turinčių pakankamai talento ir įgūdžių tam, kad vieną dieną taptų D. Ropiono pamaina?
F.M. Ne, nematau. Yra žmonių, turinčių puikią techniką, ir tai yra pirmas svarbus žingsnis, tačiau jiems dar reikia augti, įgauti ryškumo ir drąsos. Pažįstu Dominique’ą nuo studijų laikų: jau tada jis buvo vertinamas kaip didis ir niekas neabejojo, kad taps viena ryškiausių parfumerijos žvaigždžių. Šiandien yra jaunų kūrėjų, turinčių gerą techniką, tačiau aš nepažįstu nė vieno, kurį galėčiau įvardyti „rytojaus Maradona“, o būtent taip buvo vadinamas Dominique’as studijų metais.
Savo karjeroje sutikote daug aromatų, kuriuos šiandien vadiname didinga klasika, posūkio taškais parfumerijos istorijoje. Kuriuos „Editions de Parfums Frédéric Malle“ kvepalus vertintumėte kaip modernią klasiką?
F.M. Kvepalai, kuriuos išleidome, yra nepavaldūs laikui ir per keliasdešimt metų tikrai nepasens. Klasika tampama dėl tam tikros karmos, leidžiančios išlikti ištisus amžius atitikus žmogiškąsias aistras. Kalbėjome apie tai, ko žmonės nori COVID-19 metu, tačiau sunku atspėti, kokios nuotaikos vyraus ateityje. Laikas parodys. Visi „Editions de Parfums Frédéric Malle“ yra kuriami kaip laikui nepavaldūs, inovatyvūs, kokybiški, charakteringi – pamatysime, kuriems pasiseks labiausiai. Tai nuspėti sunku. Čia kaip su vaikų auginimu: tu nežinai, kurį lydės didžiausia sėkmė, nes ir pats gyvenimas yra nuolat stebinantis ir neprognozuojamas.
Pasvarstykime, kokie bus „Editions de Parfums Frédéric Malle“ 2040 metais?
F.M. Visų pirma, aš tikriausiai jau būsiu miręs, taigi, mano vaidmenį atliks kažkas kitas. Man pavyko sukurti tam tikrą dvasią, itin reiklią dvasią, nutiesiau kelią, kuriuo, tikiuosi, bus einama ir ateityje. Tikiu, kad vizija kurti kvepalus, kurie yra visada kūrybiški, visada saviti, kompromisų nepripažįstančios kokybės, nesistengiantys visiems įtikti, praturtinantys parfumerijos pasaulį, išliks kaip nepavaldi laikui.
Ar manote, kad 2040 metais žmonės vis dar naudos kvepalus? Žinant tai, kad Skandinavijos šalių pavyzdys apie „zonas be kvepalų“ plinta...
F.M. Labai to tikiuosi! Jeigu bus uždrausti kvepalai, kas mūsų laukia toliau? Kažkur kils mintis uždrausti tam tikras spalvas? Arba uždrausti kalbėti, nes kalbėjimas yra pernelyg garsus? Mane liūdina toks perdėtai politiškai korektiškas požiūris. Parfumerija, egzistuojanti nuo senovės Egipto ir dar ankstesnių laikų, tikiuosi, gyvuos toliau. Būtų labai apmaudu, jeigu egocentriški žmonės sugebėtų tūkstantmečius egzistuojančią parfumeriją sunaikinti.
