Kai prieš pusmetį futbolo komandos „Trakai“ gynėjas Justinas Januševskis su žmona Dalia susilaukė dukters, jų gyvenimas pasikeitė negrįžtamai. Švęsdami Jorės gimimą mergytės seneliai pasodino medį, o tėvai... Na, tėvai ėmė dokumentuoti kiekvieną Jorės gyvenimo dieną nuotraukose.
Netrukus Jorei sukaks pusę metų. Ką per šį laikotarpį išmokote? Juk ne tik tėvai moko vaikus, bet ir vaikai tėvus.
Labai daug: nuo sauskelnių keitimo iki vaiko pažinimo, kai ji kažką nori parodyti. Su kiekvienu mėnesiu tobulėja tiek dukrytė, tiek ir mes patys su Dalia. Dabar galiu tvirtai pasakyti, kad kartu su žmona viską mokame.
Jorė mus išmokė būti kantresniais, ramesniais, supratingesniais. Ji į mūsų gyvenimą atnešė pilnatvę.
Koks esate tėtis? Ar nesuraukiate nosies, kai reikia keisti sauskelnes?
Pasak žmonos, esu pats geriausias tėtis. (Juokiasi.) Aš ir pats jaučiuosi nuostabiai, būdamas su savo mažąja princese. Nei karto nebuvau suraukęs nosies, kai teko keisti sauskelnes. Man tai net smagus žaidimas, per kurį smagiai pasikalbame su dukryte. Laikas su ja yra pats nuostabiausias.
Ar leidžia Jorė išsimiegoti naktimis?
Su kiekvienu mėnesiu būna vis lengviau. Reikia keltis vieną-du kartus per naktį dukrytės pamaitinti. Prie mažylės keliuosi aš. Noriu, kad Dalia pailsėtų per naktį ir atiduotų savo visą energiją Jorei dieną.
Kaip, gimus dukrai, pasikeitė jūsų požiūris į Dalią ir moteris apskritai?
Moterys – tai didžiausio stebuklo kūrėjos. Kadangi dalyvavau gimdyme nuo pat pirmos iki paskutinės sekundės, pamačiau, kad moterys gali ištverti viską.
Labai džiaugiuosi, kad turiu nuostabią žmoną, kuri man padovanojo tokią nuostabią mažą princesytę. Aš jas abi labai myliu. Mano požiūris nepasikeitė: kaip mylėjau Dalią, taip ir dabar myliu. Galbūt tik dar labiau. Džiaugiuosi, kad turiu ją šalia.
Vis mėgstama pajuokauti, kad tėvai tampa aršūs vaikinų atžvilgiu vos gimsta dukra. Ar jūs save priskirtumėt tokiai tėvų kategorijai?
Esu labai pavydus net žmonos atžvilgiu. Kai užaugs Jorė, nežinau kaip reiks save raminti. (Juokiasi.)
