Futbolininko E.Šetkaus žmona Beatričė – apie įvykius Izraelyje: „Rankomis dengiau dukrai ausis“

Per ketverius metus – sudėtingiausia situacija

Beer Ševos miesto „Hapoel“ futbolo komandoje žaidžiančio vartininko Ernesto Šetkaus žmona Beatričė Šetkienė nuo pirmadienio gyvena slogiomis nuotaikomis. Moteris atvira – neramu dėl visos šeimos.  Vos prasidėjus kariniam konfliktui, jau kurį laiką Tel Avive gyvenanti Beatričė nesitikėjo tokios įvykių sekos. Moteriai su dviem vaikais net teko naktį praleisti specialiame kambaryje.

„Laikotarpis labai kraupus, bet reiktų paminėti, jog išgyvename panašią situaciją ne pirmą kartą. Su Ernestu Izraelyje gyvename jau ketverius metus ir kasmet patiriame neramumų. Konfliktas tarp palestiniečių ir Izraelio visuomet aštrus, bet šįkart jis – intensyvesnis nei bet kada. Žmonės įvykius prilygina 2014 metais vykusiam karui Gazos ruože. Baisu, kad gali pasikartoti ta pati situacija dėl to, jog šiuo metu padėtis – ypač sudėtinga“, – pasakoja B.Šetkienė.

Kai pirmadienį prasidėjo pirmieji kariniai veiksmai, Šetkaus šeima buvo savo bute Tel Avivo mieste.

„Tikriausiai, jei bent šiek tiek būtume numanę, kas mūsų laukia, tą pačią sekundę būtume sėdę į lėktuvą ir išskridę namo. Kas galėjo žinoti? Nuotaikos mieste nuo pirmadienio – įvairios, pilna visokiausių žmonių. Visi yra išsigandę, nes tai vyksta pakankamai ilgą laiką ir niekas neįsivaizduoja, kaip bus toliau“, – kalba B.Šetkienė.

Naktį specialiame kambaryje prisimins visą gyvenimą

B.Šetkienė neslepia, jog žmonės, įsikūrę arčiau Gazos, yra pripratę prie tokių dalykų. Ten panašūs kariniai konfliktai vyksta nuolatos, bet kad raketos pasiektų Tel Avivą – retesnis atvejis. Dėl to dabar miestas tuščias, visi užsibarikadavę namuose, bijo.

„Pirma naktis, kurią išgyvenome drauge su vyru Tel Avive visam laikui išliks atmintyje. Persekios tie garsai, dundesys. Kai pradeda kaukti sirenos, turi apytikriai 30 sekundžių pasiekti specialų kambarį, kuris dabar naujos statybos pastatuose įrengtas kiekvienai gyventojų šeimai. Tuo tarpu senesnės statybos namuose kartais būna kiekviename aukšte tik po vieną kambarį ar bendras kambarys visam pastatui. Tokiu atveju viskas kiek sudėtingiau – žmonėms reikia įveikti didesnį atstumą iki kambario. Mes savo bute specialų kambarį turėjome. Beje, saugos kambarys mūsų namuose – sūnaus Beno kambarys. Iš primo žvilgsnio jis niekuo nesiskiria nuo įprasto. Tiesiog jo sienos, durys ir langai – kitokie“, – sako Beatričė.

Pirma naktis, kurią išgyvenome drauge su vyru Tel Avive visam laikui išliks atmintyje

Su sirenomis, perpėjančiomis evakuotis į saugų kambarį, Šetkų šeima yra susidūrusi ir anksčiau, bet šįkart moteris išgirdo ir trankius smūgius.

„Čia gyvenantiems gal ir nėra tokia didžiulė trauma, nes jau anksčiau būna tai patyrę, bet mūsų šeima išgyveno kažką naujo. Auginant dar ir mažus vaikus  – nepakeliamai sudėtinga situacija, nes reikėjo daryti viską, jog jie nepajustų streso, priimtų tai, kaip normalią situaciją. Tą lemtingą pirmąją naktį abu vaikai nuo sirenų bei smūgių pabudo, reikėjo juos raminti. 

Liepa jau kurį laiką lanko Izraelyje darželį ir ten tokiems dalykams vaikus iš anksto ruošia, bet naktį tave pažadinus panašiems garsams vis tiek sunerimsti.“

Dukrai rankomis dengė ausis, kitą dieną paliko Tel Avivą

Tą naktį, kai į Tel Avivą buvo paleistą virš 300 karinių raketų, iš karto pasigirdo visus gyventojus slėptis raginančios sirenos. Beatričė prisimena pagriebusi dukrelę Liepą ir greit ją pernešusi į brolio kambarį.

„Tąnakt visi kartu miegojome vienoje lovoje, aš dukrai laikiau rankomis uždengusi ausis, kad ši negirdėtų, kas darosi aplink. Buvo be galo žiauru. Kai Liepa užsnūdo, pati drebėjau kaip lapas ir galvojau, kad tik ji neatsibustų nuo mano drebėjimo. Sekantį rytą nusprendėme, kad vyksime į Haifą, kur anksčiau gyvenome du metus. Tame mieste būna ramiau, bet šį kartą negalėčiau pasakyti, kad situacija labai skiriasi.

Kai Liepa užsnūdo, pati drebėjau kaip lapas ir galvojau, kad tik ji neatsibustų nuo mano drebėjimo

Nuvykus mus pasitiko riaušės gatvėse, todėl aš ir vaikai dabar nepaliekame viešbučio, kuriame šiuo metu apsistojome. „Hamas“ grąsina, kad turi raketas, kurios gali pasiekti ir Haifą. Dėl to šiame mieste atidaryti visi prieinami saugumo kambariai, gyventojai yra pasiruošę bet kada į juos keliauti. Nesijaučiame saugūs, galvojame, kad tik neišgirstume vėl tų sirenų“, – sako B.Šetkienė.

Ernestui Šetkui – atnaujintos treniruotės

Beatričė pasakoja, kad jos vyrui pastarąsias dienas sporto terniruotės nevyko, tačiau šiandien jos buvo atnaujintos, todėl darbo kontrakto sąlygų besilaikantis futbolininkas automobiliu išvyko į darbą.

„Komanda surado aikštę, šalia kurios įrengti saugumo kambariai. Prisipažinsiu, tikrai nėra jauku, kai jis ne namie, o bet kurią akimirką gali kažkas įvykti. Viskas dabar pakankamai sudėtinga, bet tokioje šalyje gyvename.

Oro uostuose situacija sudėtinga – jie yra vieni pagrindinių taikinių, į juos dažnai paleidžiamos raketos. Nežinau, šią dieną, kas saugiau – likti ar išvykti. Vyro darbai tęsiasi, jo vieno palikti mes taip pat neplanuojame. Būsime visi kartu. 

Gali skaityti apie karą, bet kai jame esi, supranti, kad viskas visai kitaip

Gyvename tokioje šalyje, kur karinio konflikto tikimybė visuomet yra. Praėjusį sezoną buvo panaši situacija, tuo metu mūsų Izraelyje nebuvo, bet atvyko Ernesto tėvai. Jie saugojo Liepą, kol lankėmės Portugalijoje. Vyko Lietuvos rinktinės rungtynės. Mieste įsijungė sirenos ir Ernesto mama bėgdama laiptais nuo jų nukrito. Jai teko tris dienas praleisti ligoninėje. Buvo be galo daug išgyvenimų.

Aš, kai manęs klausia, kaip jaučiuosi, sakau, kad tokioms situacijoms tu kaip ir esi pasiruošęs, visuomet žinai, jog tai gali įvykti, bet kai įvyksta -neįmanoma nupasakoti jausmo, kuris perveria širdį. Įsivaizduoti to taip pat neįmanoma. Gali skaityti apie karą, bet kai jame esi, supranti, kad viskas visai kitaip“, – Žmonės.lt pasakoja B.Šetkienė.