G. Gurevičiūtė prisiminė prieš 10-metį įvykusią avariją: pasidalijo ligoninės, kurioje gydėsi, nuotraukomis
Nuo to laiko, kai beveik prieš 10 metų televizijos veidas Gintarė Gurevičiūtė pateko į avariją Vietname, jos gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Gintarė ilgai gėdijosi savo randų ant kojos. Į socialinius tinklus keliamas nuotraukas ji redaguodavo specialiomis programėlėmis ir ilgą laiką rinkosi trūkumus slepiančią avalynę. Jauna moteris tuomet nelaimę išgyveno ir psichologiškai, ir fiziškai. Sutraumuota koja ilgai negijo, grėsė pėdos amputacija.
Vietname motoroleriu keleivio vietoje važiavusiai Gintarei Gurevičiūtei 2011 metais buvo stipriai sužalota koja. Atvirų kaulų lūžių metu – nutrauktos dešinės kojos achilo sausgyslės, dalinai nutraukta pėda. Dvi savaites Gintarė praleido Vietnamo ligoninėje.
„Gyvenime nebuvau patyrusi jokios traumos, man net dantis niekada nebuvo sugedęs. Ligoninė vadovavosi skausmo kontrolės politika, tad kasdien po keturis kartus gaudavau morfijaus. Nors jaučiausi labai gerai ir tikėjausi, kad blogiausia jau praeity, iš gydytojo vis išgirsdavau: „Laimėjai šią dieną, to paties reikia tikėtis ir rytoj.“ Grėsė pėdos amputacija... Grįžusi į Lietuvą nesusitaikiau su liūdnomis prognozėmis: apkeliavau visus traumatologus, vėliau – netradicinės medicinos specialistus, net pas Peru šamanus buvau nuvažiavusi.
Dariau viską, kas, mano supratimu, galėtų padėti. Mane matė daugybė chirurgų, mikrochirurgų, ir kiekvieno nuomonė buvo skirtinga: vienas liepė iškelti koją ir laikyti, kitas – gulėti ir nejudėti, trečias – būtinai vaikščioti... Galiausiai spjoviau ir dariau taip, kaip man atrodė. Nepatikėsi, kiek daug priklauso nuo psichologinio apsisprendimo!.. Iš pradžių vaikščiojau su ramentais, paskui pasiryžau juos padėti, vėliau ir įtvaro atsisakiau“, – anksčiau žurnalui „Žmonės“ pasakojo G. Gurevičiūtė.
Tik praėjus ilgam laiko tarpui, Gintarė suprato – kas tada atrodė, kaip visa ko pabaiga, iš tiesų buvo sėkmingos jos karjeros pradžia.
„Norėdama įrodyti sau ir kitiems, kad esu sveika, sutikau dalyvauti televizijos šokių projekte, po kurio buvau pakviesta ten dirbti.
Šiandien, praėjus dešimčiai metų, man vis dar skauda koją, kai niekas nemato – šlubuoju, tačiau šis skausmas primena, kad turiu savo koją, o randai yra ir visada bus mano istorijos dalis. Todėl nėra prasmės toliau jų slėpti.“
Besidalydama savo pasakojimu, Gintarė paragino visus priimti gyvenimo jiems mestus iššūkius. Moteris net atvirai parodė, kokioje ligoninėje buvo gydoma ir ištvėrė vieną iš daugumos po avarijos jai atliktų operacijų.
+1