G. Landsbergis dalijasi asmenine istorija: šeimai teko susidurti su koronaviruso grėsme

Tai ne juokais išgąsdino visą Landsbergių šeimą. Socialiniame tinkle G. Landsbergis pasakojo, kad sūnui buvo atlikti tyrimai dėl koronaviruso.

„Jau kelios savaitės vis ketinau rašyti apie koroną. Minčių ir klausimų daug, atsakymų mažai. Pasitikėjimo, kad viskas greitai ir protingai bus sprendžiama dar mažiau. Bet nerašiau, nes pasitikėjimo likučius sunaikinti yra itin paprasta, tačiau kas toliau? Skaičiau viską, kas yra pasiekiama ir galvojau, ką reiktų daryti kitaip. Ką galbūt darytume kitaip.

Parašyti šiandien paskatino asmeninė patirtis. Taip sakant, asmeninė Koronos istorija.

Mūsų sūnus praėjusią savaitę grįžo iš Romos. Grįžo sveikas kaip ridikas, nepaisant to, sutarėme, kad keletą savaičių pabus namuose, nes maža, ką.

Ir ką jūs manote – „maža ką“ atėjo. Naktį į trečiadienį jaunuolis pasibeldžia į duris, paprašo jų neatidaryti ir pasako, kad jam pakilo temperatūra. Kiek? 38.5. Išgerk vaistų, pakalbėkim ryte. Ryte – vėl temperatūra, skauda gerklę. Roma, temperatūra, 2020-ųjų kovas – nėra geri žodžiai viename sakinyje. Situacija itin sudėtinga. Atsisveikinimas su Močiute, Kovo 11-osios renginiai, Austėjai – mokykla.

Skambinam į 112 ir Visuomenės sveikatos centrą. Neprisistatome, dėl visa ko, kad nepakeistų sprendimų.

Sveiki, sūnus grįžo iš Romos, karščiuoja, ką reiktų daryti? Gal galima atlikti tyrimą? Kada grįžo iš Romos? Praėjusią savaitę – ketvirtadienį. Praėjusią savaitę ketvirtadienį Roma dar nebuvo užkrato epicentras, tyrimo tokiu atveju nedarome. Jei visiems leisime – nesusitvarkysime. Stebėkite ir, jei bus daugiau simptomų pvz. Pradėtų dusti, skambinkite 112. Eina laikas, galvojame, ką daryti. Pagal galiojančią tvarką, galime nedaryti visiškai nieko.

Dar kiek pagalvojęs skambinu dar syki, mielieji, yra rizika, jei jis serga – sergame ir mes, aš turiu žinoti, ar galiu aš ir mano žmona eiti į darbą. Jei eisime sirgdami – užkrėsti galime daug žmonių. Nustembu – greitoji pažada atvažiuoti. Po beveik trijų valandų – atvyksta greitoji. Klausiu – ar galite padaryti tyrimą namuose? Ne, negalime, tik ligoninėje ir vaikas ligoninėje turi laukti rezultatų. Kiek? Šešias valandas. Kodėl negali laukti namie? Nes užkrės šeimą. Sakau, kad jis jau savaitę šeimą užkrėtinėjo. O būdamas ligoninėje gali užkrėsti kitus. O jei pats neserga – užsikrėsti. Toks esąs Verygos nurodymas. Išvedu sūnų. Austėja išvyksta mašina iš paskos. Vaikų ligoninė (ne infekcinė), atskira palata su įėjimu iš lauko.

Daktaras ateis ne iškart, o po kelių valandų, nes vaikų ligoninėje tragiškai trūksta medikų, tiesiog sisteminių nespręstų problemų pasekmė.

Sūnui temperatūra vėl kyla, vaistų nepasiėmę, gerklę skauda, durys užrakintos, jokiu būdu negalima vaikščioti. Vaistus irgi, sako, jei gaus, tai tik temperatūrai mažinti. Po pusantros valandos ateina dviese paimti mėginio ir atlikti tyrimų. Kada bus atsakymas? Po paros. Ne po šešių valandų? Ne. Ką daryti dėl maisto, vandens ir vaistų? „Ibuprofeno“, kaip sakėm, duosime. Maisto ligoninėje tokiomis aplinkybėmis nėra. Vandens irgi nėra. Arbatos irgi neduosime. Jei norite – eikite į „Maximą“, yra netoliese, ar grįžkite namo pasiimti, ko jums reikia. Į „Maximą“? Taip, kadangi Austėja simptomų neturi – gali eiti. Ir būtinai duokite jam vandens, nes jam temperatūra, tirštas kraujas – reikia daug gerti.

Namo grįžti sūnui negalima, nes, na... tokie nurodymai.

Ką daryti? Tiesiog laukti, kol bus rezultatai.

Dabar dėl rezultatų. Tyrimai daromi tris kartus per dieną. Šeštą ryto, dvyliktą ir šeštą vakaro. Jei nespėja į dvyliktos valandos, tenka laukti šeštos ir taip toliau. Mano sūnaus – nors tyrimas paimtas apie trečią dienos – į šeštos vakaro nespėjo. Buvo padarytas kito ryto šeštą. Tada aštuonias valandas mėginys tikrinamas. Dar valandą rezultatas siunčiamas atgal į ligoninę. Ir aš noriu priminti, kad tai tėra vienas vaikas.

Tad, praėjus beveik parai, paaiškėja, kad tai – tik bjauri bakterija.

Dešimt dienų geriami antibiotikai turėtų pataisyti situaciją. Jei jam būtų nustatyta korona, turėtų tirti ir mane, tyrimo rezultatus turėčiau šeštadienį. Jei ir man nustatytų, turėtų tirti žmones, su kuriais bendravau iki sūnaus ligos. O tokių būtų jau labai daug ir jie pasiekia dar daugiau žmonių. Jei tyrimai vyktų masiškai ir operatyviai, tie žmonės galėtų būti izoliuoti ir gydytis, o ne platinti virusą.

Labiausiai neramu dėl tyrimų apimčių. Akivaizdu, kad jų daroma per mažai, o ir tiems, kuriems pavyksta tai padaryti, yra sudėtinga. Privačiai darytis tokių tyrimų Lietuvoje yra neįmanoma, nes kaip sakoma- jie gali pinigautis. Apie „drive through“ testavimą, kaip Pietų Korėjoje ar Australijoje net nekalbame.
Man neramu dėl medikų, ar veikia procedūros, skirtos juos apsaugoti. Ne tik kai bus keletas atvejų, bet jei būtų daugybė sergančiųjų. Ypatingai JAV jaučiasi ši problema, testavimo trūkumas neleidžia stabdyti plitimo pačioje pradžioje.

Dėkoju medikams už viską, ką jie daro.

Jūs esate Lietuvos fronto linija, kuria kliaujamasi, nes tik už jūsų nugarų atlaikysime mes visi.

Jei veikti imta būtų dabar, tai dar turime šansų pakartoti Pietų Korėjos atvejį, tai yra, su griežtomis staigiomis priemonėmis suvaldyti situaciją. Jeigu delsime, atsidursime ten, kur dabar yra Italija.
Vakar vakare sūnus kramto atvežtą vakarienę. Prie stiklo kitoje pusėje prieina daktarė, pasibeldžia į stiklą, skiriantį sveikuosius nuo sergančiųjų: „Ar skanu, ar neskauda gerklės?“

Nejaukioje situacijoje, tokie šilti žmogiškumo ženklai yra itin svarbūs. Tik ar bus jiems laiko po savaitės“, – „Facebook“ rašė G. Landsbergis.